Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo Vaido Augustinavičiaus teigimu, nors didesnis skolinimasis dėl investicijų į gynybą šiuo metu yra pagrįstas, ilgainiui būtina grįžti prie fiskalinės drausmės.
„Žvelgiant į priekį, prezidentas atkreipia dėmesį, kad trumpalaikis deficito padidėjimas dėl saugumo yra visiškai pagrįstas. Bet jeigu žvelgiame į 2029-uosius metus, prezidentas atkreipia dėmesį, kad 3,9 proc. deficitas jau yra šiek tiek per didelis ir reikėtų žiūrėti, kaip sugrįžti į 3 proc. BVP trajektoriją“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė V. Augustinavičius.
Pasak jo, pagal Vyriausybės pateiktą trejų metų biudžeto planą, 2028 metais valdžios sektoriaus deficitas dar turėtų padidėti nuo 3,8 proc. BVP dėl gynybos išlaidų, o 2029-aisiais sumažėtų iki 3,9 proc. BVP. Vis dėlto, prezidento vertinimu, toks rodiklis vis dar būtų per aukštas.
„Tai galima sakyti, gaunasi tokia papildoma užduotis finansų ministrui – per artimiausius pusantrų metų išgryninti, kaip 2029 metais, tai yra trejų metų biudžeto laikotarpio pabaigoje, mes sugrįžtume į fiskalinę normą, kuri atitinka Mastrichto kriterijus“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
„Reikėtų numatyti priemonių, kad deficitas trejų metų laikotarpio pabaigoje nukristų žemiau Mastrichto ribos“, – pridūrė jis.
V. Augustinavičiaus teigimu, mažinant biudžeto deficitą būtų galima pasitelkti įvairias priemones – nuo šešėlinės ekonomikos mažinimo iki efektyvesnio valstybės institucijų darbo.
„Aišku, tų būdų yra įvairių. Girdime ir Mokesčių inspekcijos vadovo planus mažinti šešėlį. Matyt, reikėtų ir labiau sumažinti tam tikras išlaidas biurokratijai, galbūt atpiginti ją, labiau automatizuoti, ypač kai kalbame apie įvairių leidimų išdavimą“, – svarstė patarėjas.
Kalbėdamas apie fiskalinės drausmės reikalavimus, jis taip pat pažymėjo, kad Lietuva kartu su kitomis valstybėmis galėtų Europos Sąjungos (ES) lygmeniu derėtis dėl didesnių skolinimosi galimybių.
Prezidentūra: didesnį deficitą pateisina investicijos į saugumą
Vertindamas kitų metų biudžeto projektą, V. Augustinavičius pabrėžė, kad šalies vadovas pritaria didesnėms investicijoms į gynybą, net jei dėl jų laikinai didėja valdžios sektoriaus deficitas.
„Kalbant apie šį biudžetą, prezidentas yra pabrėžęs, kad pirmiausia mažinamas saugumo deficitas ir šiek tiek didinamas fiskalinis deficitas. Tai yra pagrįsta, nes turime realių grėsmių ir būtina investuoti į saugumą“, – teigė jis.
Anot patarėjo, nors kitąmet numatomas 3,8 proc. BVP deficitas viršys Mastrichto kriterijuose nustatytą ribą, Lietuva nebus vienintelė su tokia situacija susidurianti regiono valstybė.
„Taip, deficitas sudaro 3,8 proc. BVP, bet Lietuva šiuo aspektu nebus vieniša. Yra ir Estija, Latvija, Suomija, Lenkija. Rytų pasienyje dėl saugumo patiriami didesni deficitai“, – aiškino V. Augustinavičius.
Jis taip pat atmetė kritiką, esą gynybos finansavimas naudojamas kaip priedanga kitoms valstybės išlaidoms didinti.
Pasak prezidento patarėjo, deficito augimą iš dalies lemia pasikeitęs karinės įrangos įsigijimų apskaitos laikotarpis – anksčiau už ginkluotę buvo mokami avansai, o dabar įsigyta įranga jau pradedama pristatyti Lietuvai.
„Jei anksčiau mes daugiau mokėdavome avansus tiekėjams, kurie tiekia karinę ginkluotę, dabar ta pati karinė įranga jau pradeda važiuoti į Lietuvą. Natūralu, kad biudžeto deficitui tai turi didesnę neigiamą įtaką“, – aiškino V. Augustinavičius.
„Tai labai matosi lyginant 2027-uosius ir ypač 2028-uosius metus su 2026-aisiais. Visiškai pagrįstas finansų ministro teiginys, kad deficitas išauga dėl investicijų į gynybą, nes tai pagrindžia skaičiai“, – pridūrė jis.
Prezidento patarėjo teigimu, kitų metų biudžete taip pat svarbu užtikrinti gyventojų pajamų augimą, kuris viršytų infliaciją, ir taip stiprinti visuomenės socialinį atsparumą.
„Numatyta didinti gyventojų pajamas. Pajamos augs sparčiau nei infliacija. Tai labai svarbus dalykas, nes turime užtikrinti socialinį atsparumą, ypač didindami pajamas tų gyventojų, kurių pajamos yra mažiausios“, – kalbėjo V. Augustinavičius.
Kalbėdamas apie ekonomikos skatinimą, V. Augustinavičius pažymėjo, kad mažėjant ES investicijoms valstybė numato didinti nacionalinių investicijų dalį.
„Turime tokią ES finansinių perspektyvų sankirtą ir šiek tiek mažėja ES investicijos, bet biudžete įtvirtinamas poreikis skatinti ekonomiką ir didinti BVP. Nacionalinių investicijų dalis nuo BVP taip pat didėja – nuo 4,2 proc. iki 4,8 proc. 2028 metais“, – teigė jis.
Pasak prezidento patarėjo, biudžeto projektas atitinka anticiklinės fiskalinės politikos principus, todėl, jo vertinimu, turėtų būti palankus šalies ekonomikos augimui.
„Finansų ministras gana preciziškai sudėliojo biudžetą tiek iš saugumo, tiek iš socialinės, tiek iš ekonominės pusės, vis dar išlaikydamas deficitą žemiau 4 proc.“, – apibendrino V. Augustinavičius.
Kaip skelbė ELTA, Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui, kuris keliaus į Seimą – jame numatomas Mastrichto kriterijus viršijantis 3,8 proc. nuo BVP valdžios sektoriaus deficitas.
Neįskaitant europinės išlygos (1,5 proc. BVP) dėl karinių įsigijimų, deficitas kitąmet turėtų sudaryti 4,8 proc. BVP, valstybės skola – 48,2 proc. BVP.
Prognozuojama, kad 2028 m. biudžeto deficitas pasieks jau 4,6 proc., neįskaitant karinių išlaidų išlygos – 4,7 proc., valstybės skola viršys pusę šalies BVP ir pasieks 50,7 proc.
Tarp svarbiausių biudžeto akcentų – visuomenės ir valstybės saugumas: Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimai kitąmet sudarys 5 proc. BVP arba virš 4,8 mlrd. eurų, Šeimos paketo priemonės – 150 mln. eurų biudžeto lėšų.
Naujausi komentarai