Vertindamas bendrą ekonomikos būklę, SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad situacija šiuo metu stabili. Padėtis skirtinguose sektoriuose skiriasi, tačiau visur matyti judėjimas į priekį, pastebi ekonomistas.

Jo teigimu, nors buvo daug baimių dėl JAV muitų politikos ir eksporto į JAV, kol kas jos nepasitvirtino. Amerikiečiai, atmetus naftos produktus, antrą metų ketvirtį įsivežė daugiau lietuvių produkcijos nei tuo pat metu pernai.

Šiuo metu, sako T. Povilauskas, aktualiausias sektorius – žemės ūkis, nes rugpjūtis – derliaus nuėmimo laikas. Tiesa, šioje srityje tendencijos ne tokios džiugios.

„Skirtinguose regionuose situacija – skirtinga. Didžioji dalis kviečių, rapsų išauginama tuose regionuose, kurie gavo mažiau lietaus. Derlius gal net bus geresnis nei pernai. Tik kainos nedžiugina“, – komentavo SEB banko vyr. ekonomistas.

Ir išties – apsilankę prekyvietėse, žvalgydamiesi į lietuviškus vaisius, daržoves, matome, kad kainos ne pačios draugiškiausios pirkėjų piniginėms.

„Kainos pakilo dėl visiems suprantamų priežasčių – nes pavasarį buvo šalnos. Dėl jų turėjom ekstremaliąją situaciją, prieš dvi savaites tokia pati pasikartojo dėl lietaus. Skirtingi skaičiavimai rodo, kad obuolių derlius bus mažesnis nei pernai, vadinasi, kainos kils. Populiarės obuoliai iš Lenkijos. Dar neaišku, kokios bus jų kainos, bet kol kas atrodo, kad Lenkijos derlius – geras“, – prognozavo T. Povilauskas.

Skirtingi skaičiavimai rodo, kad obuolių derlius bus mažesnis nei pernai, vadinasi, kainos kils.

Skausmingiausia, pasak jo, tai, kad šiuo metu kritusios kviečių kainos. Vartotojams tai, žinoma, gerai, tačiau ūkininkus situacija varo į neviltį.

Kalbėdamas apie pakilusias lietuviškos žemės ūkio produkcijos kainas, specialistas ragina vartotojus suprasti ūkininkus, kuriems jų produkcijos nešamos pajamos – pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

Ūkininkus neramina ne tik kritusios grūdų kainos, bet ir tai, kad politikai kalba apie reikiamybę naikinti jiems suteiktas lengvatas.

„Kalba eina apie tai, kad tiems, kurie vykdo žemės ūkio veiklą, taikomas mažesnis pajamų mokesčio tarifas nei tiems, kurie užsiima kita individualia veikla. Toks nutarimas buvo priimtas prieš pat patvirtinant mokesčių reformą. Noriu tikėti, kad tai buvo techninė klaida. Ją būtina ištaisyti, kitaip VMI bus labai sudėtinga suprasti, ką ir kaip apmokestinti“, – sako T. Povilauskas ir priduria, kad kitų reikšmingų pakeitimų neturėtų būti.

 Ją būtina ištaisyti, kitaip VMI bus labai sudėtinga suprasti, ką ir kaip apmokestinti.

Politikai planuoja kitąmet atidėti akcizų degalams kėlimą. Ekonomisto vertinimu, tai geras sprendimas, nes jei degalai brangtų dar kartą, vairuotojams, kurie tik pravažiuoja pro Lietuvą, neliktų prasmės čia užsipilti degalų, o tuomet kentėtų šalies biudžetas.

T. Povilauskas prognozuoja, kad kitąmet ekonomika augs panašiai kaip ir šiemet.

„Daugiausia klausimų kelia, kaip toliau klostysis prekyba tarp Lietuvos ir JAV, bet kol kas ji nestringa. Manome, kad Lietuvos eksportas turėtų didėti. Labiau neramina būsto kainų klausimas – palūkanos stabilizuojasi, ir jei jos nemažės, o būsto kainos viršys pajamų augimą, būsto įperkamumas pradės mažėti“, – pastebi ekonomistas.

Kitais metais aktualu taps pensijų antrosios pakopos rezultatai. T. Povilausko vertinimu, valdžios sprendimas leisti nutraukti kaupimą ir atsiimti sukauptus pinigus naudingas tik trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilguoju tai taps galvos skausmu valstybei.

„Kitąmet dėl šio sprendimo į ekonomiką bus įnešta milijonai, gal daugiau nei milijardas. Iki kitų metų vidurio turėsim pagyvėjimą, ypač kalbant apie mažmeninę prekybą“, – T. Povilauskas prognozuoja, kad infliacija tuo tarpu didės nežymiai.

Ekonomisto vertinimu, artėjantys metai finansiniu aspektu bus įdomūs, nes kol kas yra daug neatsakytų klausimų. Anksčiau buvo kalbėta, kad minimali mėnesinė alga galėtų kilti 10 proc., bet turint omeny kandidatės į premjeres Ingos Ruginienės dėmesį profsąjungoms, gali būti nuspręsta ją didinti ir 15 proc. Gali būti, kad ir pensijos augs sparčiau nei pernai. Jei iš tiesų būtų priimti tokie sprendimai, ekonomisto, linkusio situaciją vertinti ilguoju laikotarpiu, nuomone, ateityje tai skaudžiai atsilieptų biudžetui.

Daugiausia nežinomųjų, kalbant apie kitus metus, yra tose srityse, kurias gali veikti situacija Ukrainoje, Rusijos agresija. T. Povilausko teigimu, nors dabar jau kalbama apie paliaubas ir saugumo garantijas, vis dėlto karas – tokia sritis, kur ekonomistai prognozes daro ne remdamiesi geriausiu galimu scenarijumi, o šiandiena.

Jis sako, kad valdžia, siekdama ekonominio stabilumo, turėtų eiti jau pramintais takais. Be to, pažymi, kad labai svarbus klausimas ateičiai – ieškoti būdų, kaip padidinti žmonių motyvaciją dirbti, nes šiuo metu nedarbo skaičius aukštas, verslams trūksta darbuotojų, o tai sunkina verslų padėtį.

„Šiuo metu Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių, tad negriaukime to, kas padaryta“, – sakė SEB banko vyr. ekonomistas T. Povilauskas, kalbėdamas apie tai, ko reikia, kad Lietuvos ekonomika klestėtų.