Darbo keitimo priežastimi dažnai tampa didesnis atlygis. Tačiau psichologė ir verslo konsultantė Viktorija Gončarova tikino, kad iš tiesų gerai dirba ne tie, kurie gauna didelį atlyginimą, o tie, kurie darbe jaučiasi laimingi. Į tai dėmesį turėtų atkreipti ir darbdaviai.
Atlygis – ne paskata
Psichologė aiškino, kad žmogų motyvuoti gerai dirbti gali daugelis veiksnių. Minėtas didelis atlygis – vienas jų, tačiau vyrauja ir kiti veiksniai. Bene svarbiausia – vidinė aplinka. Jei žmogus darbe jaučia spaudimą, bijo reikšti savo nuomonę, jis netaps geru darbuotoju.
"Kai kuriose įmonėse darbuotojams mokamas geras atlyginimas, jie nenori jo prarasti, todėl bijo ką nors sakyti ir rodyti iniciatyvą. Tas per didelis atlyginimas gali demotyvuoti. Tiksliau, jis motyvuoja atlikti darbą, bet darbuotojai iniciatyvos nerodo", – sakė V.Gončarova.
Ji pastebi, jog atsiranda vis daugiau darbuotojų, kurie nenori ateiti į darbą vien tam, kad atliktų užduotį. Todėl svarbu, kad organizacija turėtų vieną bendrą tikslą, į kurio siekimą vienodai būtų įtraukti visi darbuotojai.
"Šiuo metu dažnai svarbu yra tai, kad visa organizacija stebėtų klientą, kad klientas būtų dėmesio centre. Vadovas tada netampa vien tik galva. Jis kaip ir visi kartu turi bendrą tikslą – patenkinti klientą. Jei tokia tendencija yra, jeigu įmonė nori išlikti rinkoje ir joje turėti savo poziciją, tada darbuotojai yra aktyvūs, prisiima atsakomybę už tai, kas vyksta. Jie nesako "tai ne mano darbas". Jie prisiima atsakomybę ir paskui bendrai sprendžia. Taip dirbti daug smagiau ir darbuotojas išnaudoja savo potencialą", – aiškino V.Gončarova.
Taigi darbuotojui svarbu jaustis organizacijos ar įmonės dalimi. Jis nori turėti tą patį siekį, o ne atlikti vieną paskirtą užduotį.
Nėra organizacinės kultūros
Deja, psichologė pastebi, kad tokio pobūdžio organizacinė įmonių kultūra Lietuvoje vis dar neįsivyravusi. Nors tendencijos keičiasi, dažnai trūksta lankstumo, pasitikėjimo darbuotojais ar darbdaviu. Užsienio įmonių būstinėse dažnai kuriamos specialios poilsio zonos, jauki aplinka. Lietuvoje tai nedrąsiai ryžtasi įvykdyti vos viena kita įmonė.
Kaip laisvės suteikimą mūsų šalyje V.Gončarova įvardija tai, kad darbuotojams vis dažniau leidžiama pasirinkti darbo laiką. T. y. nėra tiksliai nustatyta, kada darbuotojas turi ateiti į darbą. Nustatoma tik tai, kiek laiko jis turi praleisti darbe arba kokius darbus privalo atlikti.
"Yra keletas intelektualių įmonių, kuriose dirba specialistai ir jiems svarbu atlikti darbą. Jo darbo laikas yra laisvesnis. Jis privalo tam tikrą laiką būti biure, bet ir turi laisvę", – teigė V.Gončarova.
Jei darbuotojui neįmanoma suteikti darbo laiko pasirinkimo, reiktų kitais būdais užtikrinti gerą savijautą darbe. Psichologė apibendrino, kad kuo geriau ir užtikrinčiau darbuotojas jaučiasi, kuo didesnį norą turi dirbti, tuo geresnį darbo rezultatą ir pelną jis atneš įmonei.
Reikia išdrįsti
Tačiau Lietuvoje, V.Gončarovos teigimu, vyrauja hierarchiškai valdomos įmonės. "Dauguma yra tradicinės įmonės: yra vadovas, kuris vienas reiškia savo nuomonę. Jeigu tas pats žmogus dar yra ir savininkas, darbuotojai ne visada turi galimybę ar teisę jam prieštarauti. Deja, taip ir yra", – neslėpė ji.
Beje, psichologė akcentavo tai, kad darbo aplinka priklauso ir nuo paties darbuotojo. "Reikia, kad darbuotojas nebijotų reikšti savo nuomonės ir nustatyti bendravimo ribų. Darbuotojai turi labiau savimi pasitikėti. Ką reiškia vadovas? Jis darbuotojų rankomis pasiekia rezultatą. Taigi jei aš esu vadovo ranka, jis be manęs nieko nepadarys, nepasieks to rezultato. Todėl patariu pasitikėti savimi, gerbti save už tą kompetenciją ir sugebėjimus, kuriuos turi, ir nebijoti aiškiai, konkrečiai reikšti savo poziciją bei mokėti ją apginti", – darbuotojams patarė V.Gončarova.
Naujausi komentarai