Panevėžietis Valdemaras Liudvinavičius įsitikinęs, kad iš vienos profesijos neišgyvens.

„Trys vaikai“, – teigė V. Liudvinavičius.

Tad jau dešimtmetį plėšosi per kelis darbus – ir žolę pjauna, ir didžėjauja, ir veda renginius.

„Aš turiu kelias pareigas po pusę etato. Esu ūkio dalies tvarkytojas ir kultūrinių renginių koordinatorius, organizatorius“, – pasakojo panevėžietis.

Didesniam būstui šeima turi paėmusi paskolą. Jei galimybių yra, dirba ir savaitgaliais. Vyras baiminasi, kad pabrangus šildymui ir pakilus kitiems mokesčiams, vaikų visai nebematys.

„Labai dažnai gaunasi, kad 9 valandą vakaro grįžus, išsekus, dar nespėjus pavalgyti, skirti dėmesį vaikams“, – kalbėjo V. Liudvinavičius.

Gyventojų nerimo, panašu, politikai neišgirdo.

„70 proc. šildymo lengvatos taikomos asmenims, kuriems jos nepriklauso pagal pajamų dydį“, – aiškino „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Tad nuo kitų metų už šildymą gyventojai mokės brangiau. Panaikino PVM lengvatą ne tik šildymui, bet ir karštam vandeniui bei malkoms. Taigi, jei šiemet gyventojai mokėjo 9 procentų PVM, tai kitąmet mokės jau dvigubai didesnį – standartinį 21 procento. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė anksčiau siūlė lengvatą kaip tik didinti, o ne mažinti. Dabar – kad nerimauti nėra ko.

„Tikrai nereikia baimintis dėl PVM lengvatos panaikinimo, nes tai reiškia, kad didesnių pajamų turėtojai, turės prisidėti prie šios išlaidų eilutės daugiau, tačiau visiems kitiems bus pasiūlyta pagalba“, – nurodė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Jei pabrangus šildymui gyventojo išlaidos jam viršys dešimtadalį pajamų, žada plėsti galimybes gauti kompensaciją. Brangiau teks mokėti ne tik už šildymą, bet ir už viešbučius, autobuso bilietus, apsilankymą muziejuose ir renginiuose. Iš to tikimasi valstybės biudžetą papildyti 80 milijonų eurų.

Pirmadienį dėl mokesčių niekaip nesusitarė net koalicijos partneriai.

„Juokas per ašaras, iš principo, juokiname tautą tokiais sprendimais ir viskas“, – tvirtino Algirdas Sysas.

O antradienį – kaip peiliu per sviestą. Pora valandų – ir valdžia padidino dar šūsnį mokesčių.

„Iš šių įstatymų, kas šiandien (red. past. – antradienį) yra, man atrodo, kad mes tikrai pritarsime visiems“, – šnekėjo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

J. Elinsko / ELTOS nuotr.

Taigi, nuo kitų metų brangs ir draudimas. Už balsavo ir konservatoriai. Patys savo laiku siūlė tą patį.

„Nesąmonės, kurios yra kituose įstatyme, nesulauks mūsų palaikymo“, – pabrėžė Seimo narė (TS-LKD) Gintarė Skaistė.

10 procentų nuo kiekvienos draudimo sutarties keliaus į Gynybos fondą. Išimtys bus taikomos privalomai draudžiant automobilį, taip pat negalios gyvybės, pasėlių ir ūkinių gyvūnų draudimui. Gynybai kitąmet tai reikštų plius 82 mln. eurų. Tačiau liberalai sako, kad dabar žmonės nebesidraus visai.

„Vietoje to, kad mes skatintume žmonių sąmoningumą, mes dabar valstybę kraštiniu darome ir visada sakome, kad valstybė jumis pasirūpins. Tai – netiesa, nes valstybė niekada negalės visiems padėti“, – kalbėjo Seimo narys (LS) Simonas Gentvilas.

Kai kam nuo kitų metų gali apkarsti ir saldūs gėrimai. Be opozicijos pagalbos...

„Nėra gynybos biudžetui didelio efekto“, – tikino konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

Bet cukraus mokestį įvesti pavyko.

Priklausomai nuo cukraus kiekio, litras saldinto gėrimo brangs nuo 9 iki 25 centų. Iš mokesčio surinktus pinigus – tai yra beveik 23 mln. eurų – taip pat planuojama pervesti į Gynybos fondą.

Nepaisant atkaklaus pasipriešinimo ir perspėjimų, kad ekonomika stos, o investuotojai bėgs iš Lietuvos, politikai dar kartą vienu procentiniu punktu padidino pelno mokestį. Kitąmet jis sieks jau 17 proc. Nuo verslo papildomai į biudžetą kitąmet bus galima atsiriekti daugiau nei 47 mln.

„Iš mokesčių didinimo nepalaikysime nieko, laikomės nuoseklios nuomonės, kad šis kelias neatneš didelės naudos gynybos finansavimui, stabdys ekonomiką“, – dieną nurodė Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau liberalams šįkart kliuvo labiausiai – ne tik nuo valdančiųjų, bet ir nuo buvusių bendražygių.

„Deklaruoja, kad remia gynybos finansavimą, tačiau nei vienam konstruktyviam pasiūlymui, kaip realiai galima surinkti valstybės gynybai lėšas, nepritaria. Manau, kad tai yra tiesiog politinė poza, o ne tikra atsakomybė“, – kalbėjo G. Skaistė.

„Jie ir praėjusioje, ir šioje kadencijoje vaidina tokį unikalų vaidmenį – ir praėjusioje kadencijoje stabdė bet kokias mokestines korekcijas, ir čia mėgina stabdyti“, – pabrėžė G. Paluckas.

„Atsiprašau, bet mes, liberalai, visada sakėme, kad valstybė turi pažiūrėti į save, imti taupyti. Antra – šešėlis, šešėlis, šešėlis. Šešėlyje yra daug milijardų, jeigu mes mokesčius rinktume taip, kaip estai, tai vien PVM surinktume milijardu daugiau“, – šnekėjo S. Gentvilas.

Iš pusės mokesčių reformos, dėl kurios Seimas jau apsisprendė, kitąmet į biudžetą surinkti planuojama daugiau nei 235 milijonus eurų. Kaip bus su likusiais siūlomais mokesčiais – gyventojų pajamų ir nekilnojamojo turto – paaiškės ketvirtadienį.