RENOVACIJOS SĖKMĖS FORMULĖS PAIEŠKOS

Klaipėdos valdžios atstovai lankėsi Lenkijoje ir ieškojo renovacijos sėkmės formulės. Kaimyninėje šalyje yra atnaujinta 65 proc. daugiabučių namų, o Lietuvoje – tik 3 proc. Manoma, kad įtakos tam turi paprastesnė tvarka, pigesni darbai, žmonių supratingumas ir efektyvesnis pastatų valdymo būdas.

Klaipėdos valdžios atstovai lankėsi Lenkijoje ir ieškojo renovacijos sėkmės formulės. Kaimyninėje šalyje yra atnaujinta 65 proc. daugiabučių namų, o Lietuvoje – tik 3 proc. Manoma, kad įtakos tam turi paprastesnė tvarka, pigesni darbai, žmonių supratingumas ir efektyvesnis pastatų valdymo būdas.

Lenkia Lietuvą

Lenkijos mieste Bialystoke uostamiesčio valdžios atstovai lankėsi kaip Lietuvos delegacijos nariai. Į kaimyninę šalį semtis gerosios renovacijos patirties vyko Būsto energijos taupymo agentūros, Aplinkos ministerijos, savivaldybių, namų administratorių atstovai.

Palenkės vaivadijoje esantis miestas yra nutolęs nuo Kauno 300 kilometrų. Jame gyvena apie 300 tūkst. žmonių – beveik du kartus daugiau nei uostamiestyje.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda teigė, kad šis miestas pasirinktas neatsitiktinai. Bialystokas yra arčiausiai Lietuvos, smarkiai pažengęs renovacijos srityje Lenkijos miestas.

Kalbant apie modernizaciją, ši kaimyninė šalis gerokai lenkia Lietuvą. Lenkijoje yra atnaujinta apie 65 proc. senos statybos daugiabučių namų. Lietuvoje beveik 22 kartus mažiau – 3 proc.

„Bialystokas nėra lyderis pagal renovaciją Lenkijoje, bet tai vienas iš pirmaujančių miestų. Daugiausia namų šioje šalyje yra atnaujinta Varšuvoje. Tačiau Bialystoke – labai gražu. Ypač žavi sutvarkytas senamiestis“, – įspūdžiais dalijosi direktorius.

Kompensaciją vadina premija

Pasak L.Dūdos, lenkai žodžio renovacija nenaudoja. Priemones, kurios įgyvendinamos, siekiant sutaupyti šilumą, jie vadina termomodernizacija. Taip pat yra darbai, kurie priskiriami prie paprastojo remonto. Valstybės paramą galima gauti abiem atvejais.

Termomodernizacijos darbams, kaip ir renovacijos Lietuvoje, galima gauti lengvatinę paskolą. Palūkanos svyruoja nuo 4 iki 6 proc. Lietuvoje jos yra fiksuotos ir siekia 3 proc.

Lenkijoje valstybė kompensuoja 20 proc. termomodernizacijos darbų vertės. Lenkai kompensaciją vadina premija. Valstybės parama teikiama ir paprastiesiems remonto darbams. Ji siekia 10 proc.

„Pavyzdžiui, į termomodernizacijos darbų sąvoką nepatenka laiptinių dažymas, laiptų pakopų keitimas. Tokie darbai traktuojami kaip paprastasis remontas. Tačiau Lenkijoje siekiama ne tik taupyti šilumą, bet ir elektros energiją. Tad bendrųjų patalpų apšvietimas priskiriamas termomodernizacijos darbams“, – pasakojo direktorius.

Anksčiau Lietuvoje valstybė suteikdavo iki 40 proc. dydžio paramą renovacijos darbams. Nuo balandžio ji sumažėjo iki 35 proc. Tačiau specialistai pabrėžia, kad, palyginti su kitomis šalimis, kompensacija renovacijos darbams išlieka pakankamai didelė.

„Jei Lenkijoje parama renovacijai būtų tokia kaip Lietuvoje, veikiausiai joje nebeliktų neatnaujintų namų“, – teigė vadovas.

Leidimo reikia ne visada

Lenkijoje parama renovacijai suteikiama ne tik daugiabučių, bet ir privačių namų savininkams.

Pasak L.Dūdos, renovacijos tvarka ten yra paprastesnė. Pastatus, kurių aukštis yra iki 12 metrų (iki 3 aukštų), galima atnaujinti be leidimo. Norint renovuoti statinius, kurių aukštis siekia 12–25 metrus (5–6 aukštų namus), kontroliuojančioms institucijoms privaloma tik pranešti apie numatytus renovacijos darbus.

Leidimą darbams reikia gauti tik tiems namams, kurie yra daugiau nei 25 metrų aukščio, ir kultūros paveldo pastatams. Lietuvoje šis dokumentas būtinas visiems pastatams.

„Lietuvoje tvarka yra griežtesnė“, – atkreipė dėmesį direktorius.

Prieš termomodernizacijos darbus Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, atliekamas pastatų auditas. Tada paaiškėja, ką reikia atnaujinti.

„Ten yra namų, kur sienų apšiltinimas nieko nelemtų. Tada šie darbai nedaromi. Būtinai yra renovuojamas stogas, langai, šildymo sistema“, – teigė vadovas.

Taikys didesnes nuolaidas

L.Dūda pasakojo, kad Lenkijoje daugiabučių namų nuosavybė yra įvairi. Pavyzdžiui, skaičiuojama labai daug kooperatinės nuosavybės. Žmonėms priklauso butai, o bendrojo naudojimo patalpos, konstrukcijos – kooperatyvui. Lietuvoje daugiausia nuosavybė yra privati – savininkui priklauso ir butas, ir bendrojo naudojimo patalpos.

„Kooperatyve yra išrinkta valdyba, pirmininkas. Žmonės suteikia jiems įgaliojimus spręsti renovacijos klausimus. Vienam kooperatyvui gali priklausyti šimtas namų. Jie visi įtraukiami į renovacijos procesą ir vienas po kito atnaujinami“, – pasakojo direktorius.

Kaimyninėje šalyje yra ir daugiabučių namų savininkų bendrijos, kurios panašios į esančias Lietuvoje. Gyventojai suteikia įgaliojimus pirmininkui spręsti renovacijos klausimus.

Direktorius pasakojo, kad Lenkijoje yra probleminių, senų pastatų, kuriuose gyvena žmonės, negalintys susimokėti už renovacijos darbus. Tokių yra apie 10 proc.

„Kadangi nepavyksta pajudėti iš mirties taško, šalies vyriausybė svarsto įstatymo projektą, kaip juos atnaujinti. Planuojama, kad atnaujinant tokius namus 50 proc. išlaidų renovacijai būtų kompensuojama iš valstybės biudžeto. Tačiau vis tiek reikia įkalbėti gyventojus, kad jie bent tuos 50 proc. sumokėtų“, – tvirtino direktorius.

Mokėjo į kaupiamąjį fondą

Pasak L.Dūdos, renovacijos darbai Lenkijoje yra pigesni nei Lietuvoje, tačiau jų kainos kilo. 2002 m. už kvadratinį metrą darbai kainavo 130, 2010 m. – 300, 2010 m. – 500 zlotų.

„Rinkos kainos yra dvigubai mažesnės nei Lietuvoje“, – palygino vadovas.

Direktorius atkreipė dėmesį, kad Lenkijoje yra daugiau statybininkų, ten pigesnės ir medžiagos. Be to, šalyje yra daug įmonių, kurios jas gamina.

Daugiabučiai namai iš anksto kaupė lėšas renovacijai. Pavyzdžiui, vieno 100 butų namo termomodernizacijai buvo paimta daugiau nei vieno milijono zlotų paskola dvylikai metų. Gyventojai patys iš kaupiamojo fondo prisidėjo 200 tūkst. zlotų suma.

„Žmonės kaupė lėšas iš anksto. Užbaigus darbus, gyventojai pinigus kaupia toliau, bet moka daugiau. Taip grąžina paskolą, tačiau sumažėja išlaidos už šildymą“, – pasakojo vadovas.

Bialystoke didelis dėmesys skiriamas darbų kokybei. Yra patvirtintos pastatų šiltinimo sistemos, kurias teikia vietos gamintojai. Darbus gali atlikti ir nesertifikuoti statybininkai. Gamintojai pastaruosius apmoko, kaip dirbti.

Nors darbams nesuteikiama garantija, problemų dėl jų kokybės nekyla. Lietuvoje reikalaujama, kad kokybė būtų suteikiama penkeriems metams.

„Mums buvo paaiškinta, kad prašyti garantijos galima, tačiau tai padidintų darbų kainą. Medžiagų gamintojai renovacijos procese Lenkijoje vaidina svarbų vaidmenį. Jie net vykdo renovacijos viešinimą“, – pabrėžė direktorius.

Senamiesčiui – specialus fondas

Bialystoke yra atnaujinti ir kultūros paveldo teritorijoje esantys pastatai. Mieste tokių yra apie 600. Pusei jų taikomi ypač griežti reikalavimai. Tokių pastatų renovacijai organizuoti yra įkurta speciali įstaiga.

„Jie susiduria su ta pačia problema, kai ne visus pastatus galima apšiltinti iš lauko. Tokiais atvejais tai daroma iš vidaus. Pakeičiami langai, stogas. Tokių pastatų termomodernizacijai galima gauti nuo 50 iki 90 proc. kompensaciją iš specialaus fondo. Į ją lėšos patenka iš miesto biudžeto, vaivadijos, ministerijos, ES“, – pasakojo vadovas.

Bialystoke daugiabučiai namai sudaro 47, privatūs – 22 proc. Likę pastatai yra negyvenamosios paskirties. Miestą šildo dvi įmonės. Jos naudoja anglį, biokurą, dujas. Miestas ketina statyti termofikacinę jėgainę, kurioje būtų deginamos atliekos. Taip norima sumažinti anglies naudojimą.

Šis Lenkijos miestas iki 2030 m. ketina atnaujinti iki 80 proc. pastatų ir visus šilumos tinklus.

„Modernizavimas šiek tiek padidino šilumos kainas, nes sumažėjo poreikis“, – teigė vadovas.

L.Dūda tvirtino, kad pagal pastatų statybos metus Bialystokas primena Klaipėdą. 85 proc. namų yra baigti iki 1988-ųjų.

„Tada pastatyti namai nebuvo taupūs, taigi renovacija tikrai reikalinga“, – pabrėžė direktorius.

Kreditams trūksta pinigų

Pasak L.Dūdos, Lietuvoje renovacija dabar yra šiek tiek sustojusi. Trūksta lėšų kreditams suteikti. Per vasarą tai turėtų išsispręsti. Bankams konkurso būdu bus išdalyta 150 mln. eurų.

„Iš pradžių nepavyko nupirkti darbų, nes investiciniuose projektuose buvo numatytos rinkos nebeatitinkančios kainos. Dabar pasibaigė pinigai. Tačiau viskas turėtų išsispręsti. Rugsėjį procesas vėl turėtų pajudėti. Vėliau įsijungs kreditų grąžinimo mechanizmas. Jis užtruko, nes buvo prarasti metai dėl investicinių projektų neatitikimo rinkos kainoms“, – komentavo vadovas.