Išsirinko geriausias rūšis
Kauno rajone, Macijauskų kaime, Rimas Norus yra įkūręs lazdynų riešutų ūkį – Norų ūkį. 16 ha augina visko – ir graikinių riešutų, ir javų, turi ir avilių, tačiau bites vadina tik hobiu. Vis dėlto didžiojoje dalyje ploto jau dvylika ar trylika metų auga lazdynai. Anksčiau šiuos riešutmedžius augino ir Dzūkijoje, tačiau ilgainiui jų atsisakė – per daug sąnaudų prižiūrėti tolokai esančius plotus.
Dabar R. Noraus ūkyje likę tik keturios lazdynų rūšys (anksčiau buvo turėjęs ir aštuoniolika rūšių), tačiau, kaip pats sako, pačios geriausios, derlingiausios ir atspariausios. Kodėl lazdynai, kodėl ne graikiniai riešutmedžiai? „Anksčiau bandžiau auginti ir graikinius, ir dabar jų turiu savo poreikiams, tačiau ilgainiui supratau, kad lazdynai patikimiau – jie labiau prisitaikę prie mūsų klimato, – pasakoja R. Norus. – Graikiniai pavasarį vis nušaldavo. Dabar auginu juos labiau dėl grožio, ne dėl naudos. Vis dėlto tai ne mūsų klimato augalas. Jie patrauklūs tik todėl, kad reikia mažiau priežiūros.“
Lazdynus prižiūrėti reikia labiau. Ūkio šeimininkas pokalbio metu juos kaip tik genėjo. „Lazdynai man ir verslas, ir hobis, ir sportas, – džiaugiasi augintojas. – Žirginėliai jau pasirodė, vadinasi, su medžiais po šios šaltos žiemos viskas gerai.“ Tiesa, genėti kasmet nereikia, tik pradžioje medžiai suformuojami taip, kaip norisi. Skinant riešutus, šakos kartais nusvyra į visas puses, tad dėl to ir reikia pagenėti, kad pravažiuotum su traktoriumi.
Ir skina, ir renka
Lazdynas – gudrus augalas. Jis žydi, formuoja žirginėlius jau dabar, kai šalčiai jau pasibaigę, o kiti, paprastai gegužę, dar neprasidėję. „Jeigu ir ateitų šalčiai, iki kokių –10 °C, jiems nelabai pakenktų, net žydintiems. Per visus metus, kiek juos auginu, gal buvo vienas kitas kartas, kai buvo šiek tiek pakąsti šalnos, bet visai nežymiai, nuostolių nebuvo“, – pasakoja riešutmedžių ūkio savininkas.
Derlių R. Norus ima nuo 10 ha ploto riešutmedžių, 5 ha daugina sodinukus. Rugpjūčio 20–22 d. riešutų derlius pradedamas skinti. Dalį skina nuo medžių rankomis, dalį surenka nukritusius, šiuos surinkti padeda technika. Rankų darbą atlieka visi šeimos nariai, papildomų darbuotojų nesamdo.
Nuskintą riešutą turi suvalgyti per kelias dienas, nes jis ilgai nestovi. Jis ne visiškai sunokęs, tačiau labai sultingas ir skanus. Kai riešutas pats subręsta ir nukrinta ant žemės, tokį jau gali laikyti metų metus. Jis greitai negenda. Iš 1 ha Norų ūkyje gaunama apie 12 t derliaus (imama iš 10 ha).
Riešutų rūšys yra skirtingos, tad ir sunoksta skirtingu metu, todėl visas skynimo procesas užima maždaug pusantro mėnesio. Pradeda nuo ankstyvesnių veislių, bet, pasak ūkio šeimininko, skinama greitai, nesistengiant nuskinti visus riešutus. Visi likę riešutai surenkami jau nubyrėję.
Realizacijos problemų nėra
Lazdyno riešutus ūkis realizuoja ūkininkų turgeliuose arba tiesiai iš ūkio. „Pusę riešutų parduodame tiesiai iš sklypo. Nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro dirbame, – sako R. Norus. – Realizuoti produkciją problemos niekada nėra. Savaitgaliais parduodame turgeliuose, o visas kitas savaitės dienas – iš ūkio.“
Įdomiausia, kad dar ir dabar, nutirpus sniegui, galima prisirinkti riešutų. „Sūnus kaip tik dabar su draugu renka nuo žemės. Nukritę rudenį per žiemą nesušąla, yra skanūs ir sultingi, šalčiai jiems nebaisūs – štai kodėl lazdyno riešutai yra gerai“, – teigia patyręs lazdynų riešutų augintojas. Jis sako ir pradedantiesiems augintojams mielai patariantis, kaip auginti šiuos augalus – žinių niekam negaili. „Jaunai šeimai užtektų pasisodinti 5 ha lazdynų ir gyventų lengvą gyvenimą“, – įsitikinęs R. Norus, kuriam jo ūkis suteikia galimybę visą žiemą ilsėtis ir pakeliauti po pasaulį. Šaltuoju metų laiku lazdynų sodas miega.
Tinginių sodas
Marijampolės savivaldybės Meškučių miestelyje gyvenantis ūkininkas Algirdas Jušinskas augina beveik 3 ha graikinių riešutų. Kaip toks nelietuviškas augalas peržiemojo šią ypač šaltą ir ilgoką žiemą? „Atrodo, kad jie peržiemojo puikiai, – džiaugiasi A. Jušinskas. – Jokios pagalbos apsaugant juos nuo šalčio nereikia, jie patys susitvarko. Apskritai prie graikinių riešutų yra labai mažai darbo, jis dėl to net vadinamas tinginių medžiu. Aš turiu visą tinginių sodą.“
Iš visų sodo augalų graikiniai riešutmedžiai reikalauja mažiausiai priežiūros. Pagenėti reikia nebent kelerius pirmuosius metus. „Graikinius riešutmedžius drąsiai galėtų auginti ir pradedantys ūkininkauti jauni žmonės, nes darbo su šiais medeliais tikrai nedaug. Į 1 ha reikėtų pasodinti apie 100 vienetų sodinukų. Pasodinai, ir praktiškai baigiasi visi priežiūros rūpesčiai, – pasakoja A. Jušinskas. – Kaip ir kiekviename sode, vasarą tereikia žolytę nupjauti. Purkšti nuo kenkėjų taip pat nereikia.“
Į mūsų nuostabą, negi šių medelių nepuola kenkėjai, augintojas atsako: „Nėra pasaulyje organizmo, kurio nepultų kenkėjai, nėra nei medžio, nei jokio kito augalo, kurio nepultų kenkėjai, bet graikinius riešutmedžius jie puola mažiausiai.“
Pasak A. Jušinsko, tai kenkėjams neskanus medis. Jo negraužia net kiškis, nes žievė labai karti. Šiame ūkyje sodas neaptvertas tvora, tačiau kitiems augintojas rekomenduoja užsitverti sodą. Kartais ateina stirninų, kurie su ragais gali pridaryti sodui žalos, jie mėgsta ragus pagaląsti į kamieną, taigi sužaloja medelius.
Ateities duona
Graikiniai riešutai Lietuvoje dar visai neseniai buvo laikomi gana egzotine kultūra, tačiau dabar jų plotai plečiasi. Vartojimas taip pat auga. Šiuo metu jau mažai graikinių riešutų augintojų turi savo neišparduotos produkcijos.
„Kažkada skaičiau enciklopedijoje, – pasakoja pašnekovas, – kad graikinis riešutas yra ateities duona. Tai šventa tiesa, aš pats jau dabar graikinius riešutus valgau su viskuo – su lašinukais, medumi, sūriu, kava. Jie prie visokio maisto tinka.“
A. Jušinskas siūlo pabandyti juos valgyti su viskuo, bet nesiūlo eksperimentuoti su iš parduotuvės pirktais riešutais – jie visai kitokio skonio.
Algirdas Jušinskas: Prie graikinių riešutų yra labai mažai darbo, jis dėl to net vadinamas tinginių medžiu. Aš turiu visą tinginių sodą.
Graikinių riešutų derlius būna labai įvairus, priklauso nuo metų. Pernai, pavyzdžiui, riešutų buvo labai nedaug, nes šalnos pakando žiedus. Šie medeliai nebijo žiemos šalčių, jie neiššąla, tačiau, kaip ir dauguma kitų augalų, bijo gegužinių šalnų, nes jie žydi būtent gegužę. Tiesa, dauguma žiedų net ir nušalę atželia. Žinoma, ne visi, todėl šalnos vis tiek atneša nuostolių.
Šiame ūkyje graikiniai riešutmedžiai auginami ir dėl riešutų, ir dėl sodinukų. Produkcija realizuojama turguose ir tiesiai iš ūkio. Nei didžiuosiuose prekybos centruose, nei kitose parduotuvėse Lietuvoje užaugintų graikinių riešutų nerasite. Pasak A. Jušinsko, prekybininkams čia užauginamo kiekio būtų per mažai.
Nauda ne tik iš riešuto
Graikiniai riešutai sunoksta rudenį. Patys nubyra, juos reikia tik surinkti. „Mano selekcijos graikiniai riešutai pradeda byrėti rugsėjo 1 d. Jie yra ankstyvesnio subrendimo, tačiau aš neturiu vėlyvesnių, – pasakoja A. Jušinskas. – Labai patogu augintojams, nes dar šilta, gerai išdžiūsta. Išparduodami maždaug iki Kalėdų, kartais derliaus užtenka kiek ilgiau. Tačiau riešutai visada išparduodami, jų paklausa ypač išauga prieš didžiąsias metų šventes.“
Pats graikinių riešutų augintojas taip pat labai mėgsta šiuos riešutus – ne šiaip sau ir pasirinko juos auginti. „Taip, valgau jų daug. Šis maistas, priešingai nei daug kas įsitikinę, nesunkus, – atvirauja pašnekovas. – _inoma, nekalbu apie atvežtinius riešutus, ypač parduodamus išlukštentus. Jie tikrai daug prastesnės kokybės.“
A. Jušinskas prekiauja ir dar vienu graikinių riešutų produktu – pertvarėlėmis. Tai nepaprastai vertingas ir sveikatai palankus produktas. „Riešutą sudaro dvi dalys, jas skiria pertvarėlės, kurios ir yra naudojamos arbatoms, užpilams, – pasakoja augintojas. – Tačiau reikia labai pasitikėti pardavėju, kad nepasidarytum daugiau žalos, nei gautum naudos. Žinau, kad žmonės kartais perka atvežtinius jau gliaudytus riešutus ir deda juos į sūrius, sako, kad tai lietuviški riešutai, o juk nežinome, nei iš kur jie, nei kaip auginti. Dabar Lietuvoje gana daug augintojų, kodėl nesirinkti vietinės produkcijos?“
2025 m. buvo deklaruota plotų
- Riešutmedžių iš viso 2357.2 ha.
- Sertifikuojama pagal ekologinio žemės ūkio gamybą – 196.72 ha.
- Lazdynų deklaruotas plotas siekia apie 2018 ha.
- Graikinių riešutmedžių deklaruota apie 337 ha. Lazdynai auga beveik visoje šalies teritorijoje, o graikiniai riešutai dėl palankesnio klimato daugiausia auginami Pietų Lietuvoje.
- Per 9 metus riešutynų plotai padidėjo daugiau kaip 6 kartus – nuo 373 ha 2017 m. iki 2357,2 ha 2025-aisiais.
Nauda sveikatai
Lazdynų riešutai - energijos ir sveikatos šaltinis:
- Lazdynų riešutų branduoliuose apie 60 proc. svorio sudaro riebalai, riešutai turi daug baltymų, skaidulų, vitaminų ir mineralų. Gali padėti sumažinti MTL („blogojo“) cholesterolio lygį ir teigiamai veikti širdies ir kraujagyslių sveikatą.
- Yra geras vitamino E, B grupės vitaminų (pvz., B6, folato), magnio, vario ir mangano šaltinis. Antioksidantai (ypač fenoliniai junginiai) padeda mažinti oksidacinį stresą ir gali prisidėti prie uždegimo rizikos mažinimo. Baltymai ir skaidulos padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą.
Pagrindinės medžiagos, dėl kurių graikiniai riešutai išskirtiniai:
- Omega-3 riebalų rūgštys. Tai yra vieninteliai riešutai, kuriuose yra reikšmingas kiekis alfa-linoleno rūgšties (ALA). Tai augalinės kilmės omega-3, kuri yra gyvybiškai svarbi širdies veiklai ir uždegiminiams procesams mažinti.
- Polifenoliai. Graikiniuose riešutuose didžiausias antioksidacinis aktyvumas iš visų įprastų riešutų. Šie junginiai kovoja su oksidaciniustresu, kuris sendina organizmą ir pažeidžia ląsteles.
- Melatoninas. Nors tai hormonas, kurį gamina mūsų kūnas miegui reguliuoti, jo randama ir graikiniuose riešutuose biologiškai prieinama forma.
- B grupės vitaminai. Ypač daug vitamino B6 (piridoksino) ir folio rūgšties, kurie svarbūs nervų sistemai ir kraujodarai.
- Mineralai. Magnis, fosforas, varis ir manganas - visi jie būtini kaulų struktūrai ir energijos apykaitai palaikyti.
Naujausi komentarai