– O gal net nebuvo jokios diskusijos?

– Daugeliu atvejų galima sakyti – taip. Ir nepaisant to, kad mes atstovaujame daugiau kaip 200 verslo organizacijų, daugeliu atvejų mūsų balsas nebuvo išgirstas. Tam tikri kompromisai buvo padaryti, bet kaip visuma ši mokesčių reforma geriausiai atitinka tą jovalo sąvoką: kai turime tarsi maistingą dalyką, kuris skirtas gyvuliams, bet į jį pridėta tiek skirtingų elementų, kad žmogui – arba mūsų ekonomikai – tai tikrai tampa nesveiku produktu. Ši mokesčių reforma, mūsų įsitikinimu, tokia, kokia galiausiai pasiekė Seimą ir buvo priimta, bus žalinga Lietuvos ekonomikai kaip organizmui.

– Kam kalbėtis, jeigu valdžia negirdi nei verslo, nei ekonomistų?

– Manau, kad tai yra matematiniai sprendimai. Vienas iš argumentų, kurį esu girdėjęs iš valdžios, yra tai, kad mums reikia tam tikro pinigų kiekio ir mes jį turime surinkti. Kai sau nusistatai matematinį dydį, turinys prieš tai visiškai nueina į šalį. Kodėl būtent tokie skaičiai? Kodėl tokios išimtys? Kodėl vieniems padidinami mokesčiai, o kitiems suteikiamos lengvatos? Mes į šiuos klausimus atsakymų negauname ir tikriausiai negausime, nes tikslas buvo tiesiog surinkti pinigų. Deja, tikriausiai su tuo išbuožinimo šūkiu – paimti iš turtingų ir perdalyti neturtingiems. Tokioje diskusijoje su loginiais argumentais visada pralaimėsi.

 Kai sau nusistatai matematinį dydį, turinys prieš tai visiškai nueina į šalį.

– Didžioji dalis gyventojų nesupranta, kaip tai juos palies arba nepalies. Ar supranta verslas, kaip tai veiks?

– Netgi Lietuvos bankas yra pasakęs, kad kalbame apie 0,4 proc. BVP susitraukimą, o tai sudarys apie pusę milijardo eurų. Tai štai – įsivaizduokite, kiek mokesčių reforma gali atimti iš ekonominio augimo, tai tiek pat žadama ir surinkti. Jeigu efektas bus nulinis – duok Dieve. Bet mes prognozuojame, kad efektas bus dar didesnis. Žmonės turi suprasti vieną dalyką: jei vienas žmogus, pavyzdžiui, turtingesnis, sumoka daugiau mokesčių, tai galiausiai atsiliepia ir kitų atlyginimams, darbo vietų skaičiui, verslo plėtrai, investicijoms bei produktų kainoms.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Pirmoji dalis reformos jau gimė. Kaip verslas dėliojasi ateities planus?

– Nuo sausio 1 d. daugeliui produktų bus taikomas 10 proc. draudimo mokestis. Jau dabar verslo įmonės kreipiasi į draudikus norėdamos perrašyti sutartis taip, kad jos įsigaliotų dar šiais metais ir nereikėtų mokėti. Tai verslas šioje srityje reaguoja vienaip. Kiti verslininkai jau svarsto apie kitas jurisdikcijas, kur galėtų vykdyti veiklą arba keisti veiklos formas, kurios nėra paliestos šios mokesčių didinimo reformos. Tokie drastiški sprendimai susilaukia drastiško atoveiksmio, kuris galiausiai atneša minusą, o ne pliusą.

– Gyventojų pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčių priėmimas nukeltas į kitą savaitę. Gal tai padaryta tik tam, kad nesugadintų žmonėms nuotaikos per Jonines? O gal viskas taip neaišku, kad patys valdantieji pasimetę?

– Na, ne. Manyčiau, kad valdantieji kaip tik turi labai aiškų matymą. Ir taip, kaip vyksta balsavimai – tiek komitetuose, tiek Seimo salėje – matyti, kad jie veikia kaip monolitas. Galbūt tai ir yra baimė dėl ūkininkų protestų ir tai, kad jiems nereikės mokėti akcizo mokesčio nuo traktoriaus draudimo, nors visiems kitiems reikės mokėti, nepatenkino jų lūkesčių. Ūkininkai tikrai yra gana skausmingai paliesti šios mokesčių reformos.