„Žmonės apsispręs ir tik tada viščiukus skaičiuosime, kai įsigalios reforma. Sakyti, kad ekonomiką užplūs dideli milijonai, dar labai ankstyvas įvertinimas“, – žurnalistams trečiadienį sakė I. Ruginienė.

„Man labai keista, kaip ekonomistai prognozuoja nežinodami, kas atsitiks su antra pakopa, kiek tų žmonių išeis ir kiek liks“, – akcentavo ji.

Dar balandį tuometinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė I. Ruginienė prognozavo, kad iš kaupimo pasitrauks apie 20 proc. žmonių.

Institucijų ir komercinių bankų ekspertų vertinimu, 2026-2027 metais leidus iš antrosios pensijų pakopos atsiimti dalį arba visas sukauptas lėšas, ekonomiką paskatins staigus vartojimo augimas. Pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skaičiuoja, kad gyventojai atsiims apie 40 proc. sukauptos sumos.

Lietuvos banko vertinimu, 2027 metais bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas turėtų gerokai sumažėti, nes didžioji dalis atsiimtų lėšų bus išleista.

Tuo metu „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas trečiadienį sakė, jog dėl šių pinigų įliejimo į ekonomiką nuo kitų augs ne tik šalies ūkis, bet ir infliacija, be to, 2028-aisiais valstybė gali susidurti su ekonominiais sunkumais – reikės mažinti išlaidas, kelti mokesčius.

SEB bankas rugpjūtį prognozavo, kad pensijų fondai neteks 35 proc. turto, o 60 proc. atsiimtų lėšų gyventojai išleis prekėms ir paslaugoms įsigyti.

Įvairūs analitikai yra minėję Estijos pavyzdį, kur leidus išsiimti antroje pakopoje kaupiamas lėšas reikšminga jų dalis bus įlieta į ekonomiką bei sukėlė vartojimo šuolį – tai lėmė trumpalaikį BVP ūgtelėjimą, prekių ir paslaugų brangimą.