„Mano pozicija nesikeičia. Tai, ką pasakiau, tų žodžių laikausi. Tikrai manau, kad praeityje buvo padaryta klaida ir šiai dienai mes turime atnaujinti diskusijas su pačiu Taivanu, nes tikrai norėčiau matyti ir jų pasiūlymus didesnėms investicijoms, tai kas buvo žadėta prieš atidarant atstovybę“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo ministrė pirmininkė.
Taip ji kalbėjo du kartus paklausta, ar po susitikimo Prezidentūroje tebesilaiko savo pozicijos, jog Taivaniečių atstovybės pavadinimas galėtų būti pakeistas.
Kinija tokį galima Lietuvos žingsnį laikytų viena iš sąlygų atkurti dvišalius diplomatinius santykius.
Vis tik prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, jog atstovybės pavadinimas pirmiausia yra Taivano atsakomybė ir jo keitimas priklauso ne tik nuo Lietuvos valios. Po susitikimo su Lietuvos politikais praėjusią savaitę jis teigė, kad aukščiausi šalies pareigūnai vienodai mato santykius su Kinija ir Taivanu.
„Mes pasakėme, kad mes esame atviri įvairiems pasiūlymams – tiek iš Kinijos, tiek iš Taivano pusės. Ir man atrodo, kad tiesiog reikia pradėti žiūrėti, kas labiausiai naudinga Lietuvai. Sprendimus reikia orientuoti į tuos, kurie naudingiausi Lietuvai, Lietuvos žmonėms“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Ji nedetalizavo galimų diskusijos būdų ir akcentavo, kad „diplomatiniai dalykai sprendžiasi po truputį, lėtai“.
Kaip skelbė BNS, pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.
Lietuvoje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių. Po Taivaniečių atstovybės atidarymo 2021 metais smarkiai smuko ir dvišalė prekyba.
(be temos)
(be temos)
(be temos)