R. Šadžiaus teigimu, kaip kompromisinis variantas galėtų būti akcizo didinimas mažesniu tempu.

„Mes esame jau gavę paklausimą iš Europos Komisijos dėl būsimosios Vyriausybės planų, būsimoji Vyriausybė, matyt, derėsis, šnekėsis su Europos Komisija, kaip ji traktuotų laikiną augimo sustabdymą tik vienos rūšies akcizo, dyzeliniam kurui“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį sakė R. Šadžius.

„Jei su Europos Komisija šnekantis pasirodys, kad tai yra įvykdyto rodiklio pažeidimas, manau, tai būtų svarus argumentas, kaip suderinti to įvykdyto rodiklio laikymąsi ir ekonominę realybę, kai dyzelio vartojimas sumažėjo šiek tiek daugiau nei buvo prognozuota“, – kalbėjo finansų ministras.

Pasak jo, Vyriausybė tikėjosi, kad ankstesnis akcizų didinimas 6 proc. sumažins dyzelio pardavimus, tačiau 12-kos mėnesių duomenys rodo, kad nuosmukis siekia 9,5 procento.

„Reikėtų įvertinti, ar tai pakankamas pagrindas priimti griežtesnius sprendimus, o gal vienas iš kompromisinio varianto būtų augimo išlaikymas, bet jo tempo mažinimas“, – sakė R. Šadžius.

Valdančiajai koalicijai užsibrėžus laikinai stabdyti degalų akcizų didinimą, paskirtasis finansų ministrus Kristupas Vaitiekūnas yra sakęs, kad tai galėtų būti taikoma tik dyzelinui.

R. Šadžius, be kita ko, sakė santūriai vertinantis planus didinti atsiskaitymo grynaisiais ribą – dar vieną rodiklį, už kurį EK jau atsiskaityta.

„Santūriai žiūrėčiau į bet kokius atsiskaitymo grynaisiais ribos judinimus, nes mažinti ją gal būtų patartina kovojant su šešėline ekonomika, bet vargu, ar politiškai priimtina, didinti ribos nevertėtų“, – Seime sakė laikinasis ministras.

Pataisas didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų inicijavo „Nemuno aušros“ frakcija.

Svarbu skatinti investavimo kultūrą

R. Šadžius teigia, kad naujoji Vyriausybė turėtų imtis realių veiksmų skatinant investavimo kultūrą ir siekti, kad gyventojai, kitąmet atsiėmę dalį sukauptų lėšų iš pensijų fondų, jų neišleistų vartojimui.

„Aktyvūs veiksmai reikalingi ir iš parlamento, ir iš pensijų fondų, ir naujoji Vyriausybė turėtų imtis realių veiksmų propaguojant investavimo kultūrą, kurios, sutikite, Lietuvoje, palyginus su kitomis šalimis, dar yra mažoka“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį kalbėjo R. Šadžius.

Jis pripažino, kad remiantis prognoze, jog 40 proc. gyventojų pasitrauks iš antros pakopos fondų, pinigų įliejimas į bendrą vartojimą laikinai paskatins ekonomikos augimą, tačiau būtina skatinti žmones pinigus ne išleisti, o investuoti.

„Jeigu yra duota, suteikta laisvė žmonėms iš antros pensijų pakopos pasitraukti, galbūt perėjimas į trečią (pakopą – BNS) arba kiti taupymo būdai, kaip (...) svarstoma, ar tai būtų auksas investicinis, ar nekilnojamasis turtas, ar dar kažkokie taupymo būdai“, – kalbėjo R. Šadžius.

Pasak jo, pensijų fondai taip pat galėtų „atlikti savo darbą“, jeigu pavyktų priimti Vyriausybės pavasario sesijoje Seimui pateiktus Pensijų kaupimo ir susijusių įstatymų projektus, kurie leistų fondams Lietuvoje investuoti į platesnį spektrą priemonių, įskaitant įmonių obligacijas, kuriomis neprekiaujama biržoje.

„Dabar jie tokios teisės neturi, nes jų investavimas turi būti absoliučiai saugus, tą saugumą šiek tiek sumažinus su saugikliu, kuris taip pat buvo pasiūlytas. Priėmus šitą įstatymą galima būtų antros pakopos pensijų fondams (...) investuoti šituos pinigus į gynybos pramonę. Manau, tai būtų vienas iš svarbių, galbūt psichologinių postūmių žmonėms apsvarstyti, ar verta jiems trauktis iš antrojo pensijų fondo“, – sakė R. Šadžius.

Valstybės kontrolės skaičiavimais, nuo sausio leidus žmonėms atsiimti lėšas iš antros pakopos fondų jie papildomai gali išleisti apie 1,2 mlrd. eurų.