„Surenkama tiek, kiek reikia ir dar daugiau“, – trečiadienį paklaustas, ar didesni kuro akcizai pasiteisina žurnalistams sakė R. Šadžius.

„Akcizų per du šių metų mėnesius, palyginus su praėjusių metų dviem mėnesiais, surinkta apie 20 proc. daugiau. Vadinasi, ir gynybos biudžetas, gynybos fondas atitinkamai pildosi“, – pridūrė jis.

Jis teigė, kad šalyje taip pat matomas mažėjantis dyzelino vartojimas.

„Taip ir buvo apskaičiuota (...). Proporcingai daugiau padidinus dyzelino akcizus ir buvo siekiama mažinti dyzelino vartojimą. Mūsų prognozės kol kas pilnai pasiteisina“, – kalbėjo ministras.

Paklaustas, ar problemų nesukelia tai, jog dalis vežėjų pigesnį kurą pilasi Lenkijoje, R. Šadžiaus teigimu, yra klaidinga manyti, kad akcizų politika labai smarkiai veikia degalų kainas, nes daug didesnę įtaką joms daro naftos kainos bei patys degalų pardavėjai.

Proporcingai daugiau padidinus dyzelino akcizus ir buvo siekiama mažinti dyzelino vartojimą. Mūsų prognozės kol kas pilnai pasiteisina.

„Šiuo metu degalų kainos labai smarkiai nuo aplinkinių šalių nesiskiria – 95-to benzino kainos praktiškai vienodos, tokios pačios kaip Latvijoje ir Lenkijoje (...). Dyzelinas yra truputėlį brangesnis, bet tai iš tikrųjų, jokios katastrofiškos įtakos nei transporto sektoriui, nei valstybės biudžetui nedaro“, – sakė R. Šadžius.

Iškastinio kuro akcizams nuo šių metų taikoma anglies dioksido (CO2) dedamoji, dėl to akcizas benzinui padidėjo 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui – 41,7 proc., suskystintoms automobilių dujoms – apie 22 proc.

Be to, pernai priėmus vadinamąjį Gynybos fondo įstatymą, akcizas benzinui, dyzelinui, žaliajam ūkininkų dyzelinui, naftos dujoms bei kitiems energetiniams produktams nuo sausio padidintas 6 centais už litrą (be PVM).

BNS duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle rodo, kad Lietuvoje benzinas pigiausias Baltijos šalyse, o dyzelinas – brangiausias.