„Prioritetas yra aiškus – gynybos pramonė Europoje turi atliepti naująją pasaulio realybę“, – po susitikimo su Vilniuje viešinčiu už gerovę ir pramonės strategijos sritis atsakingu eurokomisaru žurnalistams penktadienį teigė L. Savickas.

Ministro teigimu, Lietuvoje paskutiniu metu itin sparčiai vystosi gynybos pramonė, užsienio investuotojai ir EK mato didžiulį potencialą Lietuvoje, o tai leis jai prisidėti prie itin reikalingos pagalbos Ukrainai bei bendros Europos gynybos stiprinimo.

„Matome didžiulius vykstančius technologinius pokyčius. Džiaugiamės, kad įmonės geba mokytis iš Ukrainoje svetimų išmoktų pamokų. Nusprendėme, kad jai reikia padėti tapti vis labiau technologiškai pajėgia, o naujausios technologijos turi būti pritaikomos visos Europos kariuomenėse“, – tikino L. Savickas.

Tuo metu EK atstovas S. Séjourné teigė, kad pastebi Lietuvos progresą gynybos srityje, o taip ji padeda ne tik sau, bet ir visai Europai.

„Matome, kad kuomet Lietuva ginkluojasi, gerina savo gynybos pramonę, ji prisideda ne tik prie savo, bet ir visos Europos saugumo“, – kalbėjo Ursulos von der Leyen pavaduotojas.

Anot jo, EK jau padarė itin didelį žingsnį pradėdama įgyvendinti gynybos programą „ReArm Europe“.

EK atliko savo namų darbus – skyrė papildomus 150 mln. eurų paskoloms gynybos pramonę plėsti norinčioms ES šalims. Lietuva yra pirmūnė šioje srityje.

„EK atliko savo namų darbus – skyrė papildomus 150 mln. eurų paskoloms gynybos pramonę plėsti norinčioms ES šalims. Lietuva yra pirmūnė šioje srityje, o dabar kitos šalys narės turi sekti jos pavyzdžiu. Ateityje turime sekti tendencijas, numatyti naujų galimybių įmonėms lietis į šią Bendrijos rinką“, – apie didėjantį Lietuvos vaidmenį gynyboje kalbėjo S. Séjourné.

Paklaustas apie tai, ar EK ir ES neturėtų daryti dar daugiau ir imtis labiau tiesioginių veiksmų stiprinant šalių narių gynybą, politikas sakė, jog šios institucijos neturi tokių galimybių ir gynybos pramonę gali padėti vystyti tik gerinant jai aplinką.

„Reikėtų pažymėti, kad gynyba nėra ES kompetencija – dėl jos sprendžia valstybės narės, tačiau mes galime pasiūlyti gerinti teisinę aplinką gynybai vystytis. Bendradarbiaujame su EK nariu Andriu Kubiliumi, kuris jau teikia siūlymus, kuriais būtų supaprastinta šios rinkos evoliucija. Užsiimame finansavimo priemonėmis ir norime padėti ne tik technologiniams gigantams, bet ir mažesniems rinkos veikėjams leisti lengviau prisidėti prie gynybos vystymo“, – teigė S. Séjourné.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) vadovas tuo metu teigė, kad Lietuva Europoje ryškėja kaip patikima dronų gamybos partnerė, po truputį kuriasi gerą reputaciją ir artilerijos rinkoje.

„Iš tikrųjų situacija reikalauja nemažai pastangų ir jos yra dedamos. Mūsų gynybos industrija pradėjo ženkliai augti ir plėstis. Lietuva, tokiose nišose kaip dronai, yra viena iš lyderiaujančių Europoje. Precedento neturintys Lietuvos sprendimai dėl gynybos, pozicionuoja mus kaip vis didesnį vaidmenį rinkoje turintį veikėją“, – džiaugėsi L. Savickas.

Tiesa, Vyriausybės narys negalėjo detalizuoti, į kokias kitas rinkas Lietuva planuoja įsilieti ir su kokiomis dar įmonėmis bendradarbiaus, bet tikisi, kad apie plėtrą galės pranešti metų eigoje.

EK atstovo vizito tikslas – aptarti Europos Sąjungos (ES) gynybos pramonės pajėgumų stiprinimą ir Lietuvos vaidmenį užtikrinant bendrijos gynybos tiekimo grandinių veiksmingumą.

Vizitas vyko EK neseniai pristačius ir pradėjus įgyvendinti gynybos programą „ReArm Europe“, pagal kurią bus skolinama 150 mlrd. eurų gynybos projektams ES šalyse. EK sako, kad paraiškas dalyvauti šiuose projektuose gali teikti ir šalių, nepriklausančių ES, ginklų gamintojos, tačiau jos iš esmės susidurs su daugeliu praktinių ir administracinių kliūčių.

Komisijos atstovas Vilniuje susitiko ir su prezidentu Gitanu Nausėda bei premjeru Gintautu Palucku.