Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis sako, kad išlaidas keliams norima mažinti tuo metu, kai itin pabrango kelių tiesimui naudojamos medžiagos.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo Šarūno Frolenko teigimu, tai reikštų, jog keliai toliau sparčiai dėvėsis, nebus tvarkomi laiku. Jis kartoja ir anksčiau teiktą siūlymą keliams skirti visas pajamas iš degalų akcizų.

„Skaičiai nėra džiuginantys, juo labiau, kad įvertinus visus kainų pokyčius, ypač kas liečia būtent naftos kainų pokyčius, beveik dvigubai pabrangęs bitumas. Ir jeigu tokie skaičiai išliks, gyventojai už tokį biudžetą valstybei tikrai nepadėkos“, – BNS penktadienį sakė A. Klišonis.

„Finansavimas mažėja ir tai yra tikrai šokiruojanti, (...) labai bloga žinia visiems vartotojams. Visi turime turbūt susitaikyti su tuo, kad kelių būklė negerės ir prarasime daugiau laiko kelionėse, mokėsime daugiau už kurą, jo daugiau suvartosime, daugiau išleisime autoservisuose“, – BNS kalbėjo Š. Frolenko.

„40 proc. kelių neatitinka jiems keliamų būklės reikalavimų, jie yra laikomi blogais. Tas procentas su tokiu finansavimu tik didės“, – tikino asociacijos vadovas.

Vyriausybės Seimui teikiamame kitų metų biudžeto projekte keliams numatyta 749,3 mln. eurų – 66,2 mln. eurų mažiau nei suplanuota šiemet (815,5 mln. eurų).

Susisiekimo ministras Juras Taminskas penktadienį aiškino, kad bendras biudžetas keliams mažėja dėl sumenkusio europinio finansavimo, tuo metu nacionalinis finansavimas didėja 62 mln. eurų. 

Kelių fondas turėtų išaugti iki 240 mln. eurų, į jį tikintis surinkti 110 mln. eurų iš įsigaliosiančios elektroninės kelių rinkliavos sunkiajam transportui bei vežėjų grąžintų anksčiau nesumokėtų 25–36 mln. eurų mokesčių už užsienyje atliktą techninę priežiūrą.

Ragina didinti KPPP, į ją nukreipti pajamas iš degalų akcizų

Vyriausybės siūlymu vien KPPP 2027-ųjų biudžetas siektų 436 mln. eurų – 0,6 mln. eurų mažiau nei šiemet (436,6 mln. eurų).

Š. Frolenko teigimu, tai yra per mažai, o KPPP turi būti atstatytas iki prieš Kelių fondo steigimą buvusio lygio – 540 mln. eurų.

„Nes vienintelis tvarus būdas (finansuoti kelius – BNS) yra Kelių fondas ir KPPP. Visi papildomi finansavimai – (...) europinės lėšos – yra labai geri sprendimai, bet jie tik padeda, o ne užtikrina bazinį finansavimą“, – kalbėjo rinkos dalyvių atstovas.

A. Klišonis taip pat pabrėžė, kad kelių būklė negerės, kol į KPPP nebus investuojama daugiau.

Jo teigimu, dėl sumažėjusių KPPP lėšų nukenčia tos savivaldybės, kuriose nėra karinių objektų, pavyzdžiui, poligonų, tad jų galimybės pasinaudoti investicijomis į karinį mobilumą yra kur kas mažesnės: „Per metus atnaujinama apie 1,5 proc. Lietuvos kelių, tai nėra pakankamas tempas.“

Asociacijos vadovas savo ruožtu sakė, jog nėra kito būdo gerinti kelių būklę, kaip tik tam skirti pajamas iš degalų akcizų.

„Kaip bepavadinsime, kaip bežongliruosime, tai neturi reikšmės. Turime žiūrėti santykį: kiek valstybė surenka pajamų iš akcizų už automobilių degalus ir kiek to akcizo atiduoda keliams“, – BNS teigė Š. Frolenko.

Kaip rašė BNS, J. Taminskas penktadienį pabrėžė, kad dėl mažėjančio finansavimo jokie pradėti ar kitais metais numatyti projektai nenukentės – jiems pinigų užteks.

Galutinis 2027 metų kelių finansavimas paaiškės Seimui patvirtinus kitų metų valstybės biudžetą.

Taminskas sako prašęs Finansų ministerijos didesnio finansavimo keliams

Kitąmet keliams planuojant skirti 66 mln. eurų mažiau nei šiemet susisiekimo ministras Juras Taminskas sako prašęs Finansų ministerijos didinti finansavimą iki beveik milijardo eurų, kaip žadėta anksčiau šiemet.

„Taip, aišku“, – penktadienį žurnalistams sakė J. Taminskas, paklaustas, ar prašė didinti finansavimą keliams iki 1 mlrd. eurų.

„Šalia Lukiškių kalėjimo yra Finansų ministerijos pastatas, tai tikrai yra netoli. Galite pas finansų ministrą pasikreipt, jis atsakys į tuos klausimus“, – pridūrė jis.

Vyriausybės Seimui teikiamame kitų metų biudžeto projekte keliams numatyta 749,3 mln. eurų.

Ministras pabrėžė, kad nacionalinis finansavimas keliams kitąmet turėtų didėti 62 mln. eurų, o bendras biudžetas mažėja dėl sumenkusio europinio finansavimo.

„Kur yra tas matomas sumažėjimas, tai yra europinės lėšos. Natūralu – pasibaigė finansavimo periodas, ateina kitas. Tas skirtumas ir yra tas sumažėjimas. Mes turim atskirti nacionalinį finansavimą, kuris yra tvarus ir kiekvienais metais augantis, – aiškino ministras. – Mūsų tikslas yra, kad finansavimas keliams kasmet augtų, nacionalinis finansavimas augtų ir būtų tvarus finansavimas neprisirišant prie europinio finansavimo, kaip buvo anksčiau.“

Kaip rašė BNS, keliams kitąmet numatoma skirti 72,6 mln. eurų europinės paramos – maždaug 2,7 karto mažiau nei suplanuota šiemet (200,1 mln. eurų).

J. Taminskas taip pat aiškino, kad bendra lėšų suma keliams kitąmet gali būti ir didesnė, nes tikimasi daugiau pinigų surinkti iš vežėjų nesumokėtų mokesčių ir baudų.

„Kitais metais dar numatomos lėšos su rezervu, tai yra skaičiuojam papildomai. Toliau yra stiprinama Transporto saugos administracija (LTSA – BNS), papildomai per 35 mln. turėtų tų lėšų surinkti iš baudų, nes surenkamumas iš baudų LTSA labai žemas buvo“, – sakė ministras.

„Arti 26 milijonų eurų iki kitų metų vidurio yra įtraukta į Kelių fondą iš programos „Stop kelių gadinimui“, kur penkerius metus vežėjai nemokėjo mokesčių už sunkųjį transportą“, – kalbėjo jis.

Be to, J. Taminsko teigimu, dalis finansavimo keliams bus skirta iš Gynybos fondo, tačiau jis negalėjo pasakyti, kokia suma tai galėtų būti.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius taip pat užsiminė, kad bus galvojama, kiek lėšų keliams panaudoti iš Gynybos fondo.

„Reikia sutikti, nors ne visi su tuo nori sutikti, kad sunkioji technika, ar tai būtų pėstininkų mašinos, ar tankai, kurie vyks, nebūtinai patys važiuodami, bet vežami mūsų gatvėmis, mūsų keliais, tie keliai, viadukai turi atlaikyti tokius svorius, tai yra dešimtys tonų“, – žurnalistams Mažeikiuose penktadienį sakė premjeras.

Be to, pasak ministro pirmininko, apie 30 mln. eurų daugiau tikimasi surinkti įmokų per nuo kitų metų pradžios pradėsiančią veikti kelių rinkliavos sistemą, vadinamąjį e. tollingą.

„Kelių finansavimas, aišku, tikrai norisi, kad jisai būtų didesnis, visi važiuojam keliais, matom, kaip jie atrodo. Iš kitos pusės, reikia pastebėti, kad (...) yra pilna remontų, pilna tvarkymo darbų, net baigiantis jau šiltajam sezonui, artėjant į žiemą“, – sakė M. Sinkevičius.

Ministras J. Taminskas, be kita ko, pabrėžė, kad dėl mažėjančio finansavimo jokie pradėti ar kitais metais numatyti projektai nenukentės – jiems pinigų užteks.

„Nereikės nė vieno projekto atsisakyti, visiems projektams finansų užtenka, kuriuos mes esam pradėję, pabaigti, ir lygiai taip pat, ką mes planavom 2027 metais daryti, tų finansų irgi užteks, todė, kad planuojama į priekį kelerius metus, nes biudžetas trimetis yra“, – sakė jis.

Kitų metų biudžeto projektas numato, kad Kelių fondo finansavimas kitądet didėtų 61,9 mln. eurų iki 240,7 mln. eurų, įskaitant ir pajamas iš e. rinkliavos. Susisiekimo ministerija viliasi iš jos surinkti apie 110 mln. eurų kasmet.

Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) 2027-ųjų biudžetas siektų 436 mln. eurų – 0,6 mln. eurų mažiau nei šiemet (436,6 mln. eurų).