Kriptovaliutoms tampant potencialiu kanalu Rusijai pritaikytoms sankcijoms apeiti, Lietuvoje ketinama stiprinti šios rinkos reguliavimą.

Esamą situaciją ir galimus pokyčius Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį aptars su Lietuvos banko, Finansų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovais. 

Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, dabar ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas kriptomokėjimais.

„Gali būti bandoma išvengti nustatytų tarptautinių sankcijų ir ribojimų. Todėl jau šiandien būtina imtis neatidėliotinų veiksmų stiprinant kriptorinkos reguliavimą“, – BNS nurodė jis.

Gali būti bandoma išvengti nustatytų tarptautinių sankcijų ir ribojimų. Todėl jau šiandien būtina imtis neatidėliotinų veiksmų stiprinant kriptorinkos reguliavimą.

Komiteto vadovo teigimu, reikia intensyvinti FNTT priežiūrą, siekiant valdyti su kripto turtu susijusias rizikas: „Reikia nedelsiant tobulinti priežiūros įrankius, inicijuoti atitinkamų teisės aktų pakeitimus, skirtus FNTT veiksmų įgalinimui. Turime griežčiau reglamentuoti kriptorinkos veiklą“.

M. Majauskas sako, kad kitoms valstybėms stiprinant savo kriptorinkos reguliavimą, Lietuva pastebimai tampa patrauklia užuovėja tarptautiniam kriptosektoriui.

„Tai matome ir iš sparčiai augančių registruojamų kriptosubjektų skaičiaus, kuris didėja kartais“, – kalbėjo Seimo narys.

Lietuvos bankas sako, kad Estijai sugriežtinus kriptorinkos reikalavimus, įmonės savo veiklą perregistruoja Lietuvoje.

M. Majauskas pastebi, kad kriptosektoriaus veiklos rizikingumą akcentuoja ir tarptautinės organizacijos.

„Ši rizika identifikuojama per pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo, sukčiavimo ir kitas rizikas (didelis anonimiškumas, likvidumo rizika)“, – sakė parlamentaras.

FNTT duomenimis, Lietuvoje yra apie 200 registruotų kriptorinkos atstovų.