Parlamentas ketvirtadienį 104 balsais priėmė tokias Vyriausybės parengtas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas.

„Reikia pritarti projektui, kadangi tikslas mažinti biurokratiją, kad žmonėms nereiktų norinti papildomai pirkti žemės kiekvieną sklypelį deklaruoti“, – posėdyje prieš balsavimą sakė konservatorius Jurgis Razma.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuva“ narys Kęstutis Mažeika sakė, kad pakeitimai palengvins Nacionalinės žemės tarnybos  (NŽT) darbą, nes jai trūksta žmogiškųjų išteklių tvarkytis su prašymų srautu.

„NŽT šiandien neturi tų pajėgumų, (...) jie nespėja padaryti to darbo, kurį privalo padaryti. Tai palengvinimas, kuris neapkraus žmonių surašinėjant kiekvieno sklypo individualų numerį“, – posėdyje teigė K. Mažeika.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tikisi, jog pakeitimai sumažins administracinę naštą, nes deklaracija nebeatlieka savo pirminės funkcijos ir yra perteklinė.

Dabar norint įsigyti žemės ūkio paskirties sklypą privaloma gauti NŽT sutikimą, kuri tikrina, ar asmuo įsigydamas šią žemę neįgis jos daugiau nei įstatymu leidžiamas maksimalus 500 hektarų plotas.

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, pavyzdžiui, kai asmuo turėdamas kelis NŽT sutikimus ir juos realizavęs viršytų galimą įsigyti didžiausią žemės plotą įtvirtinama sąlyga, jog pirkėjas patvirtintų, kad po sandorio jo ir susijusių asmenų plotas neviršys leistino ploto.

Ministerija pažymi, kad NŽT nuo 2022-ųjų gruodžio nereikalauja kartu su prašymu sutikimui pateikti ir pirkėjo deklaracijos kopiją. Tai reiškia, kad ji tapo pertekliniu dokumentu tvirtinant sandorį.

ŽŪM nuomone, deklaracijos turėtų būti atsisakoma, o notarui pateiktų duomenų teisingumas galėtų būti patvirtintas pasirašant žemės perleidimo sandorį.

Vis tik J. Razma, K. Mažeika bei liberalas Simonas Gentvilas pastebėjo, kad ši tvarka galėjo būti pakeista ir ministro įsakymu, be įstatyminių pakeitimų.

Pataisos įsigalios nuo kitų metų gegužės.