Tai jau ketvirta esminė pensijų kaupimo sistemos reforma nuo 2004-ųjų, kai pradėjo veikti antros pakopos fondai. Ji buvo pertvarkyta 2013, 2016 ir 2018 metais.    

Už Pensijų kaupimo įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 88 Seimo nariai, 16 buvo prieš, susilaikė 5.

Už balsavo beveik visi demokratai, socialdemokratai, „aušriečiai“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija bei Mišriai Seimo narių grupei priklausantys trys iš keturių parlamentarų.

Vienintelis iš valdančiųjų prieš reformą balsavo demokratas Algirdas Butkevičius.

Dauguma liberalų balsavime nedalyvavo, kiti buvo prieš arba susilaikė, po pusę konservatorių balsavo prieš arba iš viso nebalsavo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigė, kad pokyčiai pensijų sistemai suteiks daugiau lankstumo ir patikimumo, skatins žmones labiau pasitikėti sistema ir joje kaupti lėšas senatvei.  

Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė tikino, kad pensijų kaupimas pertvarkomas per dažnai, todėl sistemoje nėra stabilumo.

„Apgailėtina, kad Lietuvoje kas šešeri metai vyksta vis nauja pensijų reforma“, – Seimo posėdyje teigė ji.

Konservatorė Gintarė Skaistė pokyčius vadino „garo nuleidimo mechanizmu“, o ne jokia reforma, o „aušrietis“ Remigijus Žemaitaitis siūlė gyventojams nuo kitų metų trauktis iš antros pakopos fondų.

„Raginu visus Lietuvos gyventojus atsiradus galimybei kreiptis į privačius pensijų fondus, atsiimti tuos savo pinigus, pereiti į „Sodrą“ ir nedalyvauti antros pakopos kaupime“, – teigė R. Žemaitaitis.

Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Rita Tamašunienė teigė, kad reforma leis žmonėms lanksčiau planuoti savo senatvę, o konservatorė Paulė Kuzmickienė tikino, kad dėl to nedidės pensijos.   

Valdančioji koalicija anksčiau buvo sutarusi, kad Vyriausybės pateikta reforma neturi būti koreguojama. Ji iš esmės yra tokia, kokią siūlė Ministrų kabinetas.

Seimas nustatė dvejų metų (24 mėnesių) pasitraukimo iš pensijų kaupimo antrojoje pakopoje „langą“ – nuo 2026 metų sausio iki 2027 metų pabaigos. 

Jeigu žmogus 25 proc. sukauptos pensijos norės pasiimti iki pensijos, jam reikės mokėti 3 proc. mokestį, o išėjus į pensiją išsiimta suma nebus apmokestinama.

Nuo 5,4 tūkst. iki 10,8 tūkst. eurų fonduose sukaupę gyventojai visas lėšas galės pasiimti iš karto, tačiau tai jie galės padaryti tik per „langą“. Šios lėšos taip pat nebus apmokestintos.

Nutraukusiems pensijų kaupimą gyventojams įmokos bus grąžinamos atskaičiavus 3 proc. išgryninimo mokestį. Tačiau investicinė fondų grąža nebus apmokestinama, tuo metu valstybės įnašas grįš į „Sodrą“ taškais ir nebus grąžinamas žmogui.

Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, kad pensijų kaupimui reikia suteikti daugiau pasitikėjimo ir tai bus daroma reformavus sistemą, o pokyčiai jos nesugriaus.

Verslo atstovai pastaruoju metu nuolat kartojo, kad reforma skatins gyventojus pasitraukti iš kaupimo, sumažins fondų investicijas.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas Seimo komitetuose ne kartą kartojo, kad dvejų metų pasitraukimo „langas“ per ilgas, todėl įspėjo, kad pasekmes pajus likę sistemoje. 

Tuo metu Seimui išvadą dėl pensijų reformos teikęs Kauno technologijos universiteto mokslininkas Audrius Kabašinskas sako, kad dėl reformos mažės anuitetų išmokos, sistemos dalyvių skaičius.

Lietuvos socialinių mokslų centro atstovė Eglė Kavoliūnaitė teigė, kad pokyčiai įtvirtins skirtingas sąlygas jau kaupiantiems ir naujai įsitraukiamiems žmonėms. 

Tarptautinis valiutos fondas birželio pradžioje yra pareiškęs, kad reforma gali mažinti pensijas ateityje, o senstant visuomenei – daryti spaudimą viešiesiems finansams. Europos Komisija įspėjo, kad reforma trukdytų Lietuvoje plėstis kapitalo rinkai, pasunkėtų jos dalyvių finansavimo galimybės.