DAUGIAU ŽMONIŲ GALĖS LENGVIAU GAUTI SOCIALINĘ PARAMĄ

Seimas sumažino reikalavimus socialinės paramos prašantiems žmonėms, užsiimantiems individualia veikla pagal pažymą.

Vertinamoms jų pajamoms bus priskiriama tik 70 proc. įplaukų, o likusios bus leidžiama laikyti sąnaudomis.

Už tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas balsavo 90 Seimo narių, prieš – vienas, o susilaikė 3. 

Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas tikino, kad individualios veiklos pajamos „nėra tapatu atlyginimui ir pelnui“: „Dar turime atimti ir išlaidas, kurios susijusios konkrečiai su ta individualia veikla“.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas tikino, kad „tai (pataisa – BNS) yra blogas dalykas“.

Jis priminė, kad Seimas anksčiau yra nutaręs, jog visiems, užsiimantiems panašia veikla, vienodai būtų skaičiuojamos jų pajamos.

„Nepraėjus pusmečiui teikiamos pataisos ir kuriamas gyvulių ūkis – viena grupė moka pagal vieną tvarką, kita grupė – pagal kitą“, – piktinosi A. Sysas.

„Valstietis“ Tomas Tomilinas pareiškė, kad dirbantys individualiai dabar negalėjo gauti jokios socialinės paramos. 

„Sistema veikė netobulai ir individualininkai faktiškai buvo atriboti nuo piniginės socialinės paramos, nuo įvairiausių pašalpų. Tai reiškia, kad neturėjome teisės iš jų reikalauti ir atitinkamo prisidėjimo prie bendro gėrio kalbant apie mokesčius ir t.t. (Dabar – BNS) suteiksime galimybę individualios veiklos vykdytojams, ar tai būtų kirpėjas, ar tai būtų ūkininkas, ar tai būtų bet kokios kitos individualios veiklos vykdytojas, neįskaityti savo išlaidų jo verslo veiklai į šeimos pajamas“, – kalbėjo T. Tomilinas.  

Tokio pakeitimo iniciatorė Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė konservatorė Gintarė Skaistė sako, kad į pašalpas galėtų pretenduoti daugiau žmonių.

G. Skaistė taip pat pripažįsta, kad Seimui pataisą priėmus, tokie žmonės atsidurs geresnėje padėtyje nei įsigijusieji verslo liudijimą, kuriems ši išimtis nebūtų taikoma.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, sausį-balandį 145,8 tūkst. gyventojų vykdė individualią veiklą pagal pažymą, o 62 tūkst. – su verslo liudijimu, pernai – atitinkamai 156 tūkst. ir 96,8 tūkst. gyventojų.  

Gavusiems žalos atlyginimą

Seimas palengvino sąlygas nepasiturintiems žmonėms, gavusiems kokį nors žalos atlyginimą, gauti socialinę paramą.

94 Seimo nariai balsavo už Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisų, kuriomis siūloma į asmenų, norinčių gauti finansinę paramą, pajamas neįskaityti turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo ar vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją. Dar 10 parlamentarų per balsavimą susilaikė. 

Ši išimtis nebus taikoma gaunant išmokas pagal turto, civilinės atsakomybės, sveikatos draudimo sutartis. 

Socialdarbietis Antanas Vinkus  patikino, kad į socialinę paramą galės pretenduoti  gyventojai, nukentėję dėl nelaimingo atsitikimo darbe, turto sunaikinimo, sveikatos sutrikdymo. Iki šiol šios pajamos buvo įskaičiuojamos į bendras gyventojo pajamas ir dėl jų dydžio. 

„Gavę žalos atlyginimą iš draudimo bendrovės praranda teisę į piniginę socialinę paramą. Vaizdumo dėlei galima teigti, kad jie nukenčia du kartus. Vieną kartą nukenčia dėl įvykusių nelaimingų atsitikimų, ir antrą kartą nukenčia prarasdami teisę į socialinę paramą, jeigu įskaičius žalos atlyginimui gaunamas pajamas, pastarosios viršija remiamų pajamų dydį“, – kalbėjo A. Vinkus.

Liberalas Kęstutis Glaveckas piktinosi, kad valdžia priprato pašalpomis, paramomis spręsti problemas, kurios, anot jo, turėtų būti sprendžiamos kitais būdais.

Jis suabejojo, ar atskirties mažinimas tokiu būdu yra teisingas.

„Neišspręsime tos problemos niekada, nes paramos gavėjų ir pašalpų gavėjų skaičius visuomet didės. Kažkur darome principinę klaidą. Todėl, manau, pats ketinimas sumažinti socialinę atskirtį teisingas, bet tie keliai, kuriuos mes pasirinkome per paramą ir pašalpas, iš tikro yra, mano supratimu, klaidingi ir neišspręstos problemos ją paliks tokią, kokia yra, įskaitant, kad mes išleisime kur kas daugiau pinigų neefektyviems tikslams pasiekti“, – kalbėjo K. Glaveckas. 

Dabar asmenys, gavę pajamų, susijusių su žalos kompensavimu, praranda teisę į socialinę paramą, nes jų pajamos tada viršija nustatytą remiamų pajamų dydį.

Vyriausybė yra nepritarusi siūlomam pakeitimui.