Seime liepsnoja diskusijos dėl naujos branduolinės jėgainės statybos projekto. Parlamentarai intensyviai svarsto Vyriausybės pateiktus projektus, kuriais patvirtinami susitarimai su strateginiu investuotoju dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto įgyvendinimo.

Pradėjo diskusijas

Seimas antradienį pradėjo Atominės elektrinės įstatymo pakeitimų ir juos lydinčių kitų įstatymų svarstymą. Parlamentarų diskusijos užtruko kelias valandas.

Po debatų balsavę Seimo nariai nedidele balsų persvara pritarė „atominiams projektams“ - už juos buvo 56, prieš 23, susilaikė 30 parlamentarų.

Iki įstatymų priėmimo liko tik vienas balsavimas. Iki jo turės būti pateiktas projekto antikorupcinis vertinimas.

Parlamentinis Ekonomikos komitetas, turėjęs Seimui pateikti pagrindinę išvadą dėl planuojamos VAE statybos, pritarė įstatymų projektų paketui dėl vieno svarbiausių Lietuvos energetikos projektų. Nepritarimą yra išreiškusi tik Atominės energetikos komisija.

Kalba apie dideles investicijas

Diskutuodami Seimo nariai pasidalino į maždaug apylyges VAE statybos priešininkų ir šalininkų dalis.

„Tie, kas nenori naujos atominės elektrinės, apsunkina Lietuvos galimybes kurti savo energetinį saugumą. Tą savo ataskaitoje pabrėžė ir Valstybės saugumo departamentas. Tai ne tik energetinio saugumo, bet ir komercinis, socialinis, technologinis projektas“, - kalbėjo konservatorius Kęstutis Masiulis.

Pasak kito konservatoriaus Rimanto Dagio, VAE projektas atneš į Lietuvą apie 11 mlrd. litų tiesioginių užsienio investicijų. „Taip, tie 6 mlrd., kuriuos patys turėsime rasti ir investuoti, yra daug Lietuvai. Bet visi šie pinigai liks Lietuvoje, nebus sumokėti energijos gamintojams Rytuose, kuriuose dabar įsigyjame elektrą“, - pastebėjo politikas.

„2007 metais priimta Energetikos strategija, kur aiškiai parašyta, kad vystome atominę energetiką. Tai ir vystykime ją, vykdykime tą strategiją. Prie buvusios valdžios tai bandyta daryti neskaidriai, kuriant „Leo LT“.  Prie dabartinės valdžios įvykdytas atominio projekto išskaidrinimas, „Leo“ išmontuotas, surastas strateginis investuotojas „Hitachi“. Šis projektas sukurs daug tūkstančių naujų darbo vietų. Tai užtikrins gyvybingumą Visagino miestui. Neveltui šiandien čia atvyko tiek daug jaunimo iš Visagino, kuris mato viso to projekto perspektyvą“, -  teigė Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

„Niekas nesiginčija – atominės elektrinės statyba yra labai sudėtingas projektas. Visi dėl to sutariame. Bet jau šiandien norime žinoti visus konkrečius atsakymus, kaip ten bus po dešimties-dvylikos metų, kai toks sudėtingas projektas bus įgyvendintas. Tai tikrai šiandien neįmanoma“, - pabrėžė liberalcentristas Algis Čaplikas.

Nepritarė atominės energetikos vystymui

Pasiūlytojo atominio projekto priešininkai tvirtino, kad jis labai brangus ir vargu ar bus ekonomiškai perspektyvus.

„Projektas turi ir daug teigiamų pusių, pavyzdžiui, dideles investicijas, saugų atominio kuro tiekimą. Bet verdančio vandens reaktorius yra vakarykštės dienos technologijos. Jo saugumui užtikrinti reikės daug daugiau lėšų, nei yra paskaičiuota. Iš Lietuvos pusės 5-6 mlrd. litų tikrai nepakaks. Reikės kur kas daugiau. Todėl ekonominis projekto gyvybingumas irgi kelia klausimų. Neįmanoma kol kas įvertinti visų kaštų. O visos tos didžiulės lėšos užguls Lietuvos žmonių pečius“, - kalbėjo socialdemokratė Birutė Vėsaitė.

Konservatorius Jonas Šimėnas nepritaria atominės energetikos vystymui. „Tai nei nauja, nei progresyvu. Aš nesakau, kad atominės nereikia, bet ji negali ir neturi užgožti kitų alternatyvų, atsinaujinančių energijos šaltinių“, - teigė jis. .

„Argi mes nenorime išgirsti tų argumentų, kad mums japonų siūlomas reaktorius nėra labai saugus“, - sakė Rima Baškienė. „Siūlau nesišildyti po abejotina atomine saule“, - pridūrė ji.

Netiesiogiai parems kaimynų planus?

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pareiškė esąs įsitikinęs, kad tie Seimo nariai, kurie balsuos prieš VAE, netiesiogiai parems rusų ir baltarusių planus Lietuvos pašonėje statyti dvi atomines elektrines. „Atominės elektrinės Lietuvoje projektas yra griežtai, atvirai ir besąlygiškai remiamas Europos Sajungos“, - sakė ministras.

Tačiau opozicinės Tvarkos ir teisingumo atstovas Valentinas Mazuronis tam paprieštaravo: „Spekuliuojama, kad mus remia ES, Latvija, Estija. Bet jie nėra pasirašę jokių įsipareigojančių dokumentų. Yra tik moralinė parama, jokios materialinės. Latviai pasakė, kad neturi pinigų. Estai laukia konkretumo. ES irgi pareiškė tik moralinę paramą. Tad apie kokį projekto rėmimą mes čia kalbam?“

Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys pasisakė už tai, kad Seimas dabar balsuotų dėl siūlomų įstatymo pataisų. Bet, anot politiko, ateityje Vyriausybė turėtų dar ne kartą grįžti į Seimą, kad gautų jo leidimą toliau vystyti atominį projektą. „Vyriausybė šiandien dar neturi visų paskaičiavimų. Bet manau, kad šiandien stabdyti tą projektą būtų neprotinga. Šiandien mes turime apsispręsti, ar leidžiam Vyriausybei sudaryti sutartis su „Hitachi“. Daugiau nieko nesprendžiam. Ateityje kitos vyriausybės ir kiti seimai turės priimti dar daug sprendimų dėl atominės elektrinės“, - kalbėjo jis.

Kainuos milijardus

Socialdemokratai bei Tvarka ir teisingumas jau anksčiau yra pareiškę, kad nepritars projektams dėl VAE. Darbo partija žada teikti pataisas ir, jeigu Seimas į jas atsižvelgs, branduolinį projektą parems.

Vieni finansų analitikai VAE projektą vadina „avantiūra“, kiti - ekonomiškai pagrįstu.

Jei energetikos projektams Seimas pritars, planuojama pasirašyti koncesijos sutartį su strateginiu investuotoju Japonijos korporacija „Hitachi“ dėl didžiausio per šalies istoriją - maždaug 16-18 mlrd. litų vertės - energetikos objekto statybos.

„Hitachi“ turėtų valdyti 20 proc. naujos branduolinės jėgainės Lietuvoje akcijų. Lietuva valdytų 38 proc. akcijų, Latvija - 20 proc., o Estijai - 22 proc. būsimos bendros įmonės akcijų. Jei prisijungtų ir Lenkija, proporcijos galėtų keistis.

Galutiniai investiciniai sprendimai turėtų būti priimti per kelerius artimiausius metus. Vyriausybė tikisi, kad elektrinė bus pastatyta iki 2022 metų.