Seimas nepritarė rezoliucijai dėl nepasitikėjimo V. Vasiliausku | KaunoDiena.lt

SEIMAS NEPRITARĖ REZOLIUCIJAI DĖL NEPASITIKĖJIMO V. VASILIAUSKU

Seimas antradienį nepriėmė rezoliucijos dėl nepasitikėjimo centrinio banko vadovu Vitu Vasiliausku.

Už nepasitikėjimą Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku balsavo 47 Seimo nariai, prieš – 51, o vienas parlamentaras susilaikė.

Už nepasitikėjimą V. Vasiliausku balsavo 41 „valstietis“, 4 Mišriai Seimo narių grupei priklausantys parlamentarai Andrius Mazuronis, Mindaugas Puidokas, Rimas Andrikis ir  Naglis Puteikis bei du „tvarkiečiai“ Vytautas Kamblevičius ir Juozas Imbrasas. Kiti 5 šos frakcijos nariai balsavime nedalyvavo.

5 valdantiesiems priklausantys socialdarbiečiai balsavo prieš nepasitikėjimą V. Vasiliausku, kiti frakcijos nariai balsavime nedalyvavo. Iš viso šioje frakcijoje yra 11 parlamentarų.

Frakcijos vadovas Andrius Palionis teigė, kad rezoliucija parlamentarams buvo teigiama skubotai. 

„Seimas suformulavo aiškius ir konkrečius klausimus ir delegavo Biudžeto ir finansų komitetui laikinosios tyrimų komisijos mandatą, tai kodėl mes vidury klausimo svarstymo darome išvadas ir rengiame tokias rezioliucijas? Atsakykime pilnai į klausimus ir tyrimo komisija siūlys, ką daryti. Visą laiką taip Seime būdavo. Dabar pusę informacijos iš banko turime, pusės neturime. Turėsime pilną informaciją ir pateiksime savo verdiktą“, – BNS sakė A. Palionis.

Parlamentaras pabrėžė, kad rezoliuciją inicijavęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas tokią jo poziciją žinojo.

A. Palionis taip pat teigė, kad ir socialdarbiečių frakcijos nariai rezoliucijos nepalaikė dėl tos pačios priežasties.

Prieš rezoliuciją taip pat balsavo 28 konservatoriai, 7 liberalai, 6 socialdemokratai, 5 Mišriai Seimo narių grupei priklausantys parlamentarai. 

Balsuojant dėl rezoliucijos susilaikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Irina Rozova, o kiti šios frakcijos, kuri per svarbius balsavimus paprastai remia valdančiuosius, nariai balsavime nedalyvavo.

Rezoliuciją dėl nepasitikėjimo V. Vasiliausku rėmė valdantiesiems priklausantys „valstiečiai“ ir socialdarbiečiai bei juos remiantys „tvarkiečiai“ ir Mišrios Seimo narių grupės atstovai – iš viso 44 parlamentarai.

Premjeras Saulius Skvernelis nepasirašė rezoliucijos, tačiau antradienį sakė nepasitikintis LB vadovu. 

Rezoliucijoje kreipiamasi į LB vadovą, siūlant pačiam atsistatydinti, nes esą jis pažemino Seimo reputaciją bei diskreditavo centrinį banką. To nepadarius, prezidentė Dalia Grybauskaitė raginama pradėti V. Vasiliausko atleidimo procedūrą.

Pats  V. Vasiliauskas neketina atsistatydinti ir teigia per visą savo profesinę karjerą nevengęs atsakomybės. Anot jo, nepasitikėjimo pagrindai yra teisės, o ne politikos sritis.

„Todėl būtų gerai, kad kritikai įvardintų konkrečius teisinius pagrindus nepasitikėjimui reikšti, jeigu tokių yra“, – praėjusią savaitę pareiškė V. Vasiliauskas.

V. Vasiliauskas, be to, atmeta jam metamus priekaištus. Jis sako, kad visa informacija institucijoms teikiama, o kaltinimus vadina asmeniškumais. V. Vasiliauskas yra pranešęs, kad S. Jakeliūnas, 2013 metais siekė įsidarbinti LB, naudojosi žlugusio „Snoro“ banko istorija.

Ir S. Jakeliūnas, ir V. Vasiliauskas yra paviešinę asmeninio susirašinėjimo žinutes.  S. Jakeliūnas sako, kad LB vadovo pasakymai nedera jokiam valstybės pareigūnui.

V. Vasiliauskas LB vadovauja nuo 2011 metų balandžio. Dabar eina antra jo kadencija.

Opozicija V. Vasiliausko puolimą praėjusią savaitę vadino rinkimų kovos elementu ir interesų konfliktu.

V. Vasiliauskas: LB tęs bendradarbiavimą su Seimu

V. Vasiliauskas nevertina nesėkmingo valdančiųjų bandymo ir teigia, kad centrinis bankas toliau tęs bendradarbiavimą su Seimu ir kitomis valdžios institucijomis.

„Tai yra, manau, tiesiog politinis procesas, žingsnis, na, matyt, emocijos ir tiek. Kaip aš suprantu Seimo statutą, Seimas turi teisę priimti įvairias rezoliucijas, klausimas tikrai dėl rezoliucijų teisinių pasekmių (...) Niekaip aš nevertinu, Seime gi vyksta įvairių diskusijų (...) Nei čia pergalė, nei pralaimėjimas“, – antradienį žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos bankas toliau tęs bendradarbiavimą su Seimu.

„Kaip vyko iki šio, taip vyks ir toliau. Iš mūsų pusės tikrai mes bendradarbiavome, bendradarbiaujame ir bendradarbiausime. Nematau problemų, matyt, keista būtų, jei 21 amžiuje valstybės institucijos, konkrečiai Lietuvos bankas ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, sakykime, tarpusavyje nebendradarbiautų“, – sakė V. Vasiliauskas.

„Iš mūsų pusės tikrai nebus jokių, vadinkime taip, subjektyvių faktorių, kažkokių asmeniškumų. Mus tiesiog įpareigoja teisinė aplinka, Konstitucija bendradarbiauti ir toje bendradarbiavimo dvasioje toliau ir gyvensime“, – pridūrė jis.

V. Vasiliausko teigimu, Europos Centrinis Bankas (ECB) stebi Lietuvoje vykstančius procesus, tačiau bent jau kol kas juos vertina kaip vidinius politinius dalykus.

„Reakcija (ECB – BNS) tokia buvo, kad mes suprantame, kad tai yra politiniai procesai, ir kol tai nepereina į teisės aktų lygį, mes tai traktuojame kaip ties banko (centrinio – BNS) nepriklausomumo pažeidimo riba esančiu elgesiu“, – sakė LB vadovas.

V. Vasiliauskas pabrėžė, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko „valstiečio“ Stasio Jakeliūno paviešintos neva Seimo reputaciją žeminančios bei centrinį banką diskredituojančios jo rašytų laiškų ir pasisakymų centrinio banko darbuotojams ištraukos yra „ištrauktos iš konteksto ir atitinkamai suinterpretuotos“.

„Tos frazės, jos yra, žodžių iš dainos neišimsi, pasakiau taip, kaip aš galvoju, bet tai tikrai nebuvo skirta konkrečiai įstatymų leidžiamajai valdžiai, o tiesiog procesams, kurių tikslas yra žiūrėti į praeitį. Ten įrašas labai tendencingai buvo nutrauktas būtent toliau plėtojant mintį, kad mes esame nežiūrinti į praeitį organizacija, mes esame žiūrinti į ateitį organizacija. Mes esame kūrėjai, o ne griovėjai. Čia buvo sentencijos esmė“,  – sakė V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, diskusija turėtų vykti ne dėl pasisakymų formos, o dėl turinio – ką reikėtų tobulinti Lietuvos finansų sektoriuje.

„Diskusija dėl žodžių, aš manau, yra mažų mažiausiai neefektyvi (...) Taip, jaučiuosi padaręs klaidų, tiesiog reikia visą laiką turėti omenyje kada bendrauji, pasisakinėji, netgi susirašinėji, kad vieną dieną tai išeis iš institucijos ribų. Kalbant apie informacijos patekimą į išorę, kalbu apie su banko veikla susijusią informaciją – pažymas ir panašiai, tai be jokios abejonės mums gera pamoka, kaip reikėtų tobulinti informacinių sistemų apsaugą“, – aiškino V. Vasiliauskas.

Jis dar kartą pabrėžė, jog Lietuvos bankas nėra nustatęs manipuliavimo Vilibor tarpbankinėmis palūkanų normoms.

„Mes nebėgame nuo institucinės atsakomybės, tą mes labai aiškiai deklaravome, institucija turi atsakyti už veiksmus, kurie buvo praeityje, bet šiuo atveju, noriu pabrėžti, net ir jokių veiksmų nebuvo. Ką mes bandėme sakyti nuo pat pradžių ir ką aš dabar galiu labai aiškiai pakartoti, mes padarėme išvadą, kad manipuliavimo Vilibor iš tikrųjų nebuvo. Ir tą aš bandžiau nuo pat pradžių labai aiškia pasakyti“, – tvirtino V. Vasiliauskas.

„Aš visą gyvenimą nekenčiu melo ir netiesos sakymo ir kai esu kaltinamas nebūtais dalykais, aš visą laiką duodu atgal. Šį kartą aš lygiai taip pat elgiausi. Mes Lietuvos banke manėme, kad tiesus bendravimas bus teisingiausias kelias, dėl to ir viešinome viską, nes kita pusė tikrai daug ką interpretavo ir interpretavo, manyčiau, tikrai nepagrįstai“, – sakė LB vadovas.

Seime – diskusijos dėl nepasitikėjimo

Didžiausios „valstiečių“ frakcijos iniciatyva rezoliucijos projektą parengęs ir Seimui ją pristatantis Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas sakė, kad LB vadovas vengė komitetui, atliekančiam 2009-2010 metų krizės aplinkybių tyrimą, pateikti informaciją, bendradarbiauti, prieš tyrėjus nuteikė LB kolektyvą.

„Tai sistemingas veikimas“, – sakė S. Jakeliūnas.  

Jis pripažino, kad rezoliucija yra „daugiau moralinio pobūdžio“, bet pabrėžė, kad užtenka ir  teisinių argumentų dėl nepasitikėjimo V. Vasiliausku pagrįstumo. 

„Yra pakankamai teisinių argumentų, kad procesai būtų teisiškai pagrįsti ir pradėti inicijuoti“, – teigė S. Jakeliūnas.

Ekonomikos komiteto narys konservatorius Dainius Kreivys abejojo rezoliucijos nauda: „Pasekmių jokių nebus, tai tas pats, kaip laiško rašymas Kalėdų Seneliui“.

Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas rezoliucijos svarstymą pavadino „politiniu šou be realių teisnių argumentų, bet su emocijomis“. Jis nurodė 10 priežasčių, kodėl V. Vasiliausku reikia pasitikėti.

Pasak jo, centriniu banku dabar pasitiki 55 proc. Lietuvos gyventojų, tarptautinės institucijos pripažino, kad LB tinkamai tvarkėsi su krizės iššūkiais ir užtikrino finansų sektoriaus stabilumą, sutramdė greitųjų kreditų rinką, reformavo kredito unijų sektorių, buvo aktyvus pritraukiant užsienio investicijas.

Opozicijos lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigė nematanti nei teisinio, nei ekonominio nepasitikėjimo pagrindo, tik politines priežastis. Pasak jos, rezoliucija susilpnins pasitikėjimą LB, pablogins Lietuvos įvaizdį ir dar kartą suduos smūgį jau ir taip nelabai gerai Seimo reputacijai. 

Valdantiesiems priklausančių socialdarbiečių atstovas Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad politikai daro „per daug spekuliacijų politiniame lygyje“. 

„Kiek visuomenė supranta apie tai (apie Vilibor, Euribor, ekonominės krizės priežastis – BNS). Ji supranta tiek, kaip mes pateiksime tą klausimą ar informaciją, ar tai sukėlė krizę, ar padarė žalos“, – kalbėjo A. Butkevičius. 

M. Lingė: dėl V. Vasiliausko Seimas negali įpareigoti prezidentės

Kai kurių valdančiųjų nepasitikėjimą V. Vasiliausku prezidentės vyriausiasis patarėjas sieja su prezidento rinkimų kampanija. Pasak Mindaugo Lingės, prezidentė aiškinsis, kodėl esama nesusikalbėjimo tarp Lietuvos banko ir krizės tyrimą atliekančio Seimo komiteto bei stengsis į tai vienaip ar kitaip sureaguoti.

„Tai turime tąsą ir pasekmes tų procesų, kurie buvo dar iki pirmojo rinkimų turo. Tai tęsinys viso šito klausimo. Be abejonės, žiūrime, stebime procesus Seime, kuo pasibaigs  rezoliucijų svarstymas“, – Žinių radijui antradienį teigė M. Lingė.

Jis, be kita ko, teigė matantis nesusikalbėjimą tarp Lietuvos banko ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto.

„Matome iš tiesų tam tikro, galima apibūdinti, abipusio nesusikalbėjimo, tiek galbūt iš Lietuvos banko pusės, tiek iš komiteto pusės atskirais klausimais. Prezidentė aiškinsis situaciją ir pagal aplinkybes priims kažkokį būdą, kaip sureaguoti šituo klausimu“, – kalbėjo M. Lingė.

Pasak jo, Seimo rezoliucijos negali įpareigoti prezidentės inicijuoti jo atstatydinimą, kaip siūlo valdantieji, ar kokius kitus veiksmus.

„Nei viena, nei kitokia rezoliucija negali būti kažkokia įpareigojanti. Tai yra prezidento kompetencijos funkcija priimti atitinkamus sprendimus“, – aiškino M. Lingė.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos banko savarankiškumą ir nepriklausomumą saugo ne tik Lietuvos įstatymai ir Konstitucija, bet ir Europos Sąjungos teisė.

Rašyti komentarą
Komentarai (27)

...

Yra viena tauta kuri šimtmečių šimtmečiais iš kailio nėrės kad Lietuvoje lietuvių neliktų, ji ir dabar daro viską kad Lietuva bankrutuotų - amžina GĖDA jiems tarnaujantiems (ar ne jiems pasaulio bankai priklauso?).

Saulius

Įdomu kas iš tikro valdo Lietuvą? Čia matomai ne iš seimo ir prezidentūros...Struktūros? 30 metų ir viskas tik blogėja- praskolinta Lietuva, iišsibarstę po visą pasaulį mūsų piliečiai. Ir kas toliau...

WW

Kodel balsavo tik 98 seimo nariai? Reiskia posedyje nedalyvavo 43! Ir po to dar abejojama del seimo nariu mazinimo? Cia aiskiai pasidarbavo konservatoriai, kurie balsavo pries nepasitikejima Vasiliausku. Kaip ta suprasti? Vasiliauskas per ilgai uzsibuvo pareigose, kuriu neatlieka tinkamai. Kodel tokioms pareigoms nera kadenciju, o gali sede4ti desimtmecius? Na,kada bus tvarka musu Lietuveleje? Manau,. kol konservatoriai diktuos savo salygas, to niekada nebus. Lauk konservus is seimo!
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS