Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Darbo kodekso pataisoms: už buvo 80 parlamentarų, trys prieš, susilaikė 19. Dėl pakeitimų parlamentas apsispręs birželio 2 dieną.
Šiomis pataisomis į Darbo kodeksą perkeliama ES Skaidraus darbo užmokesčio direktyva.
Jas priėmus darbdaviai „Sodrai“ teiktų išsamius duomenis apie atlyginimus ir darbo laiką, o „Sodra“ apskaičiuotų jų vidutinį darbo užmokestį pagal lytį vienodų pareigybių grupėje, fiksuotų algų atotrūkį, medianas ir kitus rodiklius.
Fiksavus bent 5 proc. atotrūkį tarp tokį pat ar vienodos vertės darbą atliekančių vyrų ir moterų darbdaviams nepateikus objektyvių šio skirtumo priežasčių, jie privalėtų atlikti bendrą atlygio vertinimą ir ištaisyti skirtumus bendradarbiaujant su darbuotojų atstovais.
Darbdaviai privalėtų nuo 2027–ųjų sausio teikti duomenis „Sodrai“ ir viešinti vidutinį atlyginimą pagal lytį bei panašių pareigybių algų atotrūkį.
Socialdemokratas Laurynas Šedvydis, pabrėžė, kad Lietuva vėluoja perkelti atlyginimų direktyvą, be to, ji dar nepasiruošusi ją įgyvendinti nuo birželio 7-osios.
Liberalas Simonas Kairys siūlė biurokratinę naštą verslui perkelti valstybės institucijoms: „Išanalizuojant ir užtikrinant geriausias galimybes valstybės duomenų sistemomis naudotis, kad kuo mažiau naštos kristų verslui“.
BNS rašė, kad premjerė Inga Ruginienė yra sakiusi, kad siūlant iki 2027 metų pradžios atidėti prievolę visiems darbdaviams teikti duomenis „Sodrai“ bei viešinti vidutinį atlyginimą pagal lytį bei panašių pareigybių algų atotrūkį, darbdaviai turėtų laiko pasiruošti direktyvos taikymui.
Pirminėse Darbo kodekso pataisose buvo siūloma, kad Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva įsigaliotų nuo birželio 7 dienos, kitaip gali būti taikomos baudos.
Naujausi komentarai