PER 2020 METŲ BIUDŽETO SVARSTYMĄ – OPOZICIJOS KRITIKA, DAUGELIS VALDANČIŲJŲ TYLĖJO

Per pirmąjį 2020 metų biudžeto svarstymą Seime kalbėjo vos keli valdančiųjų atstovai, o dažniausiai prie mikrofono ėjo opozicijai priklausantys parlamentarai.

Pastarieji priekaištavo valdantiesiems, kad biudžete nenumatyta pakankamai lėšų įgyvendinti anksčiau duotus pažadus, kad keliami mokesčiai.

Apie biudžeto projektą kalbėjo vos du valdančiųjų „valstiečių“ atstovai, abu jie biudžetą gyrė. Jų partneriai socialdarbiečiai iš viso nepasisakė.

Valdantieji: 2020-ųjų biudžetas – tikrosios gerosios valstybės pradžia

Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „valstietis“ Valius Ąžuolas apgailestavo, kad vienai ar kitai sričiai skirti didesnio finansavimo valdžia negali, nes ji turi dengti ankstesnių vyriausybių skolas.

„Reikia atsisukti atgal ir pažiūrėti, dėl kokių sprendimų šiandien turime mokėti – prieš dešimtmetį neatsakingai pasiskolinome 2 mlrd. eurų, po 200 mln. kasmet turime permokėti vien už didesnes palūkanas, o jeigu turėtume tuos milijonus papildomų pinigų? Niekam nereikėtų eiti streikuoti, visiems visko užtektų“, – kalbėjo V. Ąžuolas.  

„Valstietis“ Tomas Tomilinas teigė, kad „biudžetas augina pensijas 30-čia eurų“, o nepasitenkinimo streikai „tik vaidenasi“.

„Šį biudžetą vadinčiau tikrosios gerosios valstybės pradžia“, – teigė jis.

Valdančiuosius remiančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Zbignevas Jedinskis piktinosi, kad per daug kitąmet skiriama krašto gynybai, o frakcijos „Lietuvos gerovei“ atstovas Algirdas Butkevičius  pasigedo efektyvaus finansinių išteklių valdymo ir biudžeto vykdymo kontrolės.   

„Jeigu būtų pateiktas strateginis ir aiškus matymas, kokios yra svarbiausios valstybės prioritetinės sritys (...), būtų mažiau diskusijų nereikalingais klausimais“, – tvirtino A. Butkevičius. 

Opozicija: melagių biudžetas

Biudžeto ir finansų komiteto narės Gintarės Skaistės teigimu, šalies gyventojų nuotaikos rodo, kad jie negirdi valdančiųjų savigyros apie augančias pensijas ir vaiko pinigus.

Šitas biudžetas yra niekas kitas, kaip labiausiai nuviliantis dokumentas kokį esame turėję ir aš netgi pasakyčiau, kad tai ne tik nuviliantis, bet tai yra melagių biudžetas.

„Žmonių pasitenkinimas gyvenimo kokybe krenta. (...) Šitas biudžetas yra niekas kitas, kaip labiausiai nuviliantis dokumentas kokį esame turėję ir aš netgi pasakyčiau, kad tai ne tik nuviliantis, bet tai yra melagių biudžetas“, – sakė G. Skaistė.

Pasak jos, pernai duoti „dosnūs pažadai“ mokytojams, gydytojams, slaugytojams, socialiniams darbuotojams neištęsėti.

„Žvelgiant į tuo pažadus, akivaizdu, kad tai buvo ne daugiau kaip rinkiminiai makaronai viešojo sektoriaus darbuotojams ant ausų“, – kalbėjo ji.

Socialdemokratų frakcijos narė Dovilė Šakalienė  akcentavo, kad kitų metų biudžete nėra eilutės, kur būtų numatytas kovos su smurtu prieš moteris finansavimas.

Ekonomikos komiteto narys konservatorius Dainius Kreivys įspėjo, kad dėl nepalankios mokestinės naštos 2020 metais vis daugiau verslo „valdymą iškels į kitas valstybes“. 

Socialdemokratas Julius Sabatauskas apgailestavo, kad valdantieji Seime ne tik nepaiso prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymų biudžetui, bet priešinasi ir Vyriausybės siūlymams.  

„(Prezidento) iniciatyvos viena po kitos keliauja į šiukšlių dėžę. Dalis Vyriausybės pasiūlymų valdantiesiems irgi netinka. Ketvirtadienį įspėjamąjį streiką ketina rengti mokytojai, prie jų greičiausiai prisijungs ir aukštųjų mokyklų dėstytojai“, – tvirtino jis.

J. Sabatausko žodžiais, įtampa visuomenėje auga todėl, „kad pagarbos ir atjautos žmonėms valdantieji nedemonstruoja, o gal ir nemoka to daryti“.

„Valdančiųjų formuojama valstybinė netęsybų tradicija kuria ydingą situacija, kelia visuomenės susipriešinimą, kuris gali turėtų ilgalaikių pasekmių“, – kalbėjo J. Sabatauskas.

Mišriai Seimo narių frakcijai priklausanti Aušrinė Armonaitė pareiškė, kad nauji mokesčiai vys iš Lietuvos investicijas, leis „tapti neliečiamais“ stambiems ūkininkams, kurie „toliau pilsis pigų dyzeliną ne tik į savo techniką, bet ir į šeimų automobilius, o mes visi už tai mokėsime“.

„Šiame biudžete taip pat nėra vertinamas didžiausias valstybės turtas, tai yra intelektas ir protas“, – pridūrė ji. 

Liberalas Simonas Gentvilas 2020 metų biudžetą vadino „mokesčių didinimo biudžetu“.

„Papildomi vaiko pinigai – kaip gera narkozė prieš mokesčių didinimą tiems patiems gyventojams, kurie tuos 20 eurų susimokės“, – aiškino jis.

Pasak S. Gentvilo, 2020 metų biudžeto projektas yra profesionalų Vyriausybės fiasko.

„Ministrai, kas kas, bet jūs savo paskutiniais metais galėjote imtis reformų“, – tvirtino S. Gentvilas.

Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas naujus mokesčius pavadino sadopopulizmu.

„Populiarios priemonės siūlomos, kurios daugiausia žalos padarys tik patiems jų reikalaujantiems“, – aiškino M. Majauskas.

Pasak jo, valstybės biudžetas priiminėjamas taip, kaip studentas rašo bakalauro  darbą – paskutinę naktį: „Liko kiek daugiau nei vienas mėnuo, o dar iki šiol nežinome, kokie bus priimami nauji mokesčiai, kaip keisis jau galiojantys“.

Biudžetui „ne“ pasakė trys komitetai

2020 metų biudžetui nepritarti siūlo parlamentiniai Audito, Žmogaus teisių bei Švietimo ir mokslo komitetai.

Audito komiteto pirmininkė konservatorė Ingrida Šimonytė nurodė, kad kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų planui nepritarta, nes yra rizika, kad pajamų bus surinkta mažiau nei planuota, todėl bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. 

Pasak jos, į rezultatus orientuotas valstybės biudžetas vykdomas formaliai, neužtikrintas tinkamas asignavimų pagrįstumas. Komiteto vadovė taip pat akcentavo, kad biudžete nepakankamai ruošiamasi sunkmečiui.

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša nurodė, kad komitetas biudžeto projektui nepritarė, nes jame nenumatyta pakankamai lėšų švietimo darbuotojų darbo užmokesčiui.

„Neužtenka lėšų mokytojų ir dėstytojų algoms kelti“, – pristatydamas komiteto išvadą Seime teigė jis.  

Projektui taip pat nepritaręs Žmogaus teisių komitetas nurodė, kad jame neskiriamas pakankamas finansavimas žmogaus teises ginančioms institucijoms.  

Po pirmojo svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Tai įprasta procedūra.

Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas perspėjo, kad valdžios sektorius kitąmet vėl gali būti deficitinis, nors Finansų ministerija planuoja išlaikyti viešųjų finansų perteklių.

Priėmimas – gruodžio 12 arba 17-ąją

Antrasis biudžeto svarstymas Seime vyks gruodžio 10 dieną, nors anksčiau buvo planuojama tądien biudžetą jau patvirtinti.

Tai pirmadienį Seime pirmąkart apsvarsčius biudžeto projektą, paskelbė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. 

Biudžeto priėmimas bus viename iš artimiausių posėdžių – gruodžio 12 arba 17-ąją. Dėl to nuspręs Seimas.  

Seimas biudžeto projekto negalėjo imtis praėjusią savaitę, nes Biudžeto ir finansų komitetas laiku nespėjo registruoti išvados dėl projekto – reikia, kad ji būtų registruota iki posėdžio likus ne mažiau kaip 72 valandoms. Komitetas kitų metų pajamų ir išlaidų planą apsvarstė tik praėjusį trečiadienį.

Po pirmojo svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Tai įprasta procedūra.  Antras jo svarstymas turi įvykti ne vėliau kaip po 15 dienų.  

Paprastai per pirmą svarstymą savo pozicijas išsako frakcijų ir komitetų atstovai, atskiri parlamentarai, o Biudžeto ir finansų komiteto vadovas informuoja, kiek ir kam lėšų siūloma Vyriausybei rasti papildomai.

Kiek lėšų planuojama skirti?

Pagal Finansų ministerijos pateiktą projektą, planuojama, kad išlaidos socialinei apsaugai kitąmet sieks 6,19 mlrd. eurų, ekonomikai – 2,41 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,3 mlrd. eurų, švietimui – 1,58 mlrd. eurų, gynybai – 1,1 mlrd. eurų.

Pajamos labiausiai augs socialinės apsaugos – 761 mln. eurų, sveikatos apsaugos – 147 mln. eurų, ekonomikos – 134 mln. eurų, švietimo – 92 mln. eurų, gynybos srityse – 76 mln. eurų.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kitąmet planuojama surinkti 4,1 mlrd. eurų, akcizų – 1,6 mlrd. eurų, gyventojų pajamų mokesčio (GPM), pelno mokesčio – beveik 844 mln. eurų. ES finansinės paramos lėšų – po beveik 2 mlrd. eurų.

Nominalus valdžios sektoriaus perteklius kitąmet, planuojama, bus ne mažesnis nei 0,2 proc. BVP.

Atsižvelgdamas į Seimo komitetų ir parlamentarų siūlymus, BFK siūlo skirti papildomai 9,2 mln. eurų asignavimų kultūrai, 34,7 mln. eurų – švietimui, 11,7 mln. eurų – ekonomikai, 3,6 mln. eurų – viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai.

Kultūrai siūloma skirti 300 tūkst. eurų Kultūros ministerijai bibliotekų fondams komplektuoti, 6,4 mln. eurų – kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, 2,5 mln. eurų – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai Kultūros paso priemonei įgyvendinti.

Švietimui norima papildomai suteikti 6,2 mln. eurų nemokamam aukštajam mokslui bakalauro studijose įgyvendinti, 10,3 mln. eurų – švietimo pagalbos specialistų darbo užmokesčiui, 6 mln. eurų – mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, darbo užmokesčiui, 12 mln. eurų – neformaliam vaikų švietimui, 185 tūkst. eurų – Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui, veiklos tęstinumui ir įsipareigojimų vykdymui.

Taip pat numatomi papildomi 9,2 mln. eurų Žemės ūkio ministerijai valstybei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių melioracijos statinių rekonstravimo darbams finansuoti, 631 tūkst. eurų – Žemės ūkio ministerijai, ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikų maitinimui naudojamų ekologiškų ir išskirtinės kokybės produktų kainų skirtumui kompensuoti.

1,9 mln. eurų ketinama skirti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai: 650 tūkst. eurų – investiciniam projektui „Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto techninių gebėjimų stiprinimas“, 1,2 mln. eurų – užtikrinti tarnybos gebėjimus vykdyti efektyvesnę maisto produktų saugos ir kokybės kontrolę bei garantuoti maisto saugos ir vartotojų apsaugos reikalavimų vykdymą šalyje.

Tarp siūlymų yra ir siekti papildomų 800 tūkst. eurų Vidaus reikalų ministerijai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento aprūpinimui gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų priemonėmis, 2,5 mln. eurų savivaldybių atliekamai priešgaisrinei funkcijai vykdyti.

Papildomi 300 tūkst. eurų numatyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prevencinei veiklai finansinių technologijų sektoriuje vykdyti.

Nekeičiant bendros asignavimų sumos, siūloma perskirstyti asignavimus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui: 50 tūkst. eurų padidinti darbo užmokesčiui skiriamus asignavimus (darbo užmokesčiui skirti 721 tūkst. eurų), taip pat skirti 62 tūkst. eurų Nacionalinės šeimos tarybos veiklai finansuoti, atitinkamai sumažinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programai „Užimtumo didinimas“ skiriamus asignavimus.

Vyriausybė taip pat iš esmės yra pritarusi siūlomam Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektui ir bankų bei kreditų unijų apmokestinimui. Nutarta Seimui siūlyti rengti konsultacijas dėl abiejų mokesčių poveikio ekonomikai.

Seimas yra priėmęs svarstyti „valstiečių“ įstatymo projektus dėl transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio bei nekilnojamo turto mokesčio išplėtimo.

Lietuvos banko skaičiavimais, kitų metų biudžetas turės 0,2 proc. BVP deficitą, palyginti su 0,2 proc. pertekliumi, kuris yra prognozuojamas.