Tokias Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas siūlo grupė įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų.

Kaip BNS sakė vienas pataisų autorių, demokratas Tomas Tomilinas, išplėtus depozito sistemą būtų priimami ne tik degtinės buteliai, bet ir 1,5  litro sangrijos tara, tačiau nepaženklinti stiklainiai nebūtų priimami.

Jo teigimu, dabar alaus buteliai priimami į taromatus, o panašiai sveriantys degtinės – ne. 

Tuo metu „Užstato sistemos administratoriaus“ vadovas Gintaras Varnas tvirtina, kad plėsti taromatų sistemą neracionalu.

„Nei gyventojams, nei verslui, nei gamtai nėra jokių pliusų“, – BNS teigė jis.

Pasak jo, pertvarkius depozito sistemą daugiau šios taros gali būti neatnešama dėl daugelio priežasčių: „Stikliniai buteliai pas mus surenkami prasčiausiai, niekada, nė vienais metais nebuvome surinkę 90 proc.“  

Pataisos numato, kad būtų priimamos ne tik PET, bet ir plastiko bei kombinuotos pakuotės. Be to, parduoti produktus, jeigu ant jų pakuotės nebus ženklo apie dalyvavimą užstato sistemoje, būtų galima iki 2027-ųjų kovo pabaigos.

Siūlymai taromatuose priimti daugiau taros Seime registruojami nuo 2017 metų, tačiau jie iš esmės nebuvo svarstomi – arba nuguldavo stalčiuose, arba taromatų plėtrai priešinosi Vyriausybė.

Depozito sistema Lietuvoje veikia nuo 2016 metų. 

2024 metų duomenimis, Lietuvoje buvo surinkta apie 90 proc. vienkartinių ir apie 92 proc. daugkartinių gėrimų pakuočių.