Vyriausybės parengtas naujas nacionalines ir savivaldybių fiskalinės drausmės taisykles trečiadienį svarstęs BFK pritarė tokiam Prezidentūros siūlymui – jis leistų į savivaldos biudžeto deficitą neįtraukti investicijų į projektus, kuriuos finansuotų tarptautiniai bankai bei nacionalinis plėtros bankas ILTE, taip pat jungtinius projektus įgyvendinančių savivaldybių  išlaidų.

„Tai yra subalansuotas pasiūlymas tiek atliepiant savivaldybės poreikius, tiek ir valdant valdžios fiskalinę riziką“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikai Vaidas Augustinavičius.

„Labiausiai šios nuostatos reikalingos mažoms savivaldybėms, nes jos neprieina prie kreditavimo“, – pabrėžė jis.

Tuo metu Vyriausybės pateiktame naujos redakcijos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatyme numatyta, kad savivaldybės iš savo biudžetų kitąmet galės išskaičiuoti tik ES paramą.

Anot V. Augustinavičiaus, europinių fondų lėšos „yra linkusios mažėti“, o dėl finansinės laisvės trūkumo stringa savivaldybių infrastruktūros projektai. Jis pabrėžė, kad ne visi investicijų projektai regionuose finansuojami ES pinigais.

Jonavos meras, socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius aiškino, kad savivaldybės ima vis aktyviau įgyvendinti bendrus investicinius projektus, pavyzdžiui, į infrastruktūrą ar medicinos priemones, todėl finansinės drausmės atlaisvinimas joms reikalingas.

„Savivalda eina į kitą lygį, bendradarbiauja tarpusavyje (...), bendradarbiavimo projektų bus ir ta fiskalinė drausmė mus apribos“, – BFK posėdyje sakė M. Sinkevičius.

Finansų viceministras Darius Sadeckas savo ruožtu sakė, kad prieš priimant prezidento siūlymą pirmiausia reikėtų susitarti, kokiems būtent jungtiniams projektams galima suteikti daugiau finansinės laisvės, nes tai būtų sudėtinga.

„Labai skirtingai interpretuojama, kas yra bendri projektai. Kažkas bendrus projektus ne tarp savivaldybių įsivaizduoja, o kaip bendrus projektus su kitomis įmonėmis, įstaigoms ir panašiai. Turėtume labai sudėtingą procesą apibrėžti, kas tie bendri projektai: ar kelias, einantis per kelias savivaldybes, yra bendras projektas, ar ne“, – komitete kalbėjo D. Sadeckas.

Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vadovas Irmantas Mikulėnas sakė, jog dėl didelio jungtinių projektų skaičiaus leidus jiems išleistų lėšų neįtraukti į deficitą galėtų sumažėti viso valstybės biudžeto fiskalinė erdvė.

Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas bei Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas kalbėjo, kad savivaldybėms svarbu, jog fiskalinės drausmės ribojimai neužkirstų kelio investuoti į būtinų projektų plėtrą, pavyzdžiui, naują ugdymo įstaigą: „Artėjame prie to, kad visiškai negalėsime skolintis ar apie kažkokių projektų įgyvendinimą galėsime pamiršti.“

Finansų ministerija parengė naują Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo redakciją, pagal kurią vieninteliu fiskalinės drausmės kriterijumi būtų laikomas išlaidų augimas. Tai leistų kitų metų valdžios sektoriaus išlaidas didinti ne daugiau kaip 5,2 procento.

Pataisos sulaukė parlamentarų kritikos, jog jomis nebebūtų leidžiama nepanaudotų savivaldybės biudžeto lėšų neleisti perkelti į kitus metus. Seimas ketina šią nuostatą ištaisyti.