„Jeigu iki tol buvo tik koncepcija (dėl pensijų kaupimo pokyčių – BNS), tai dabar atsirado konkretybės. Aišku, truputį geriau yra negu buvo koncepcijoje“, – BNS teigė frakcijos narys Eugenijus Gentvilas.

Jo teigimu, pertvarkoje yra dalykų, kurie neskatins kaupti pensijos. 

„Vis dar Išlieka rizika pensijų fondų gyvybingumui. Valstybės pervedama dalis lieka, bet vis tik ilgas išėjimo iš fondų terminas. Tai tiesiog neskatina kaupti savo senatvei“, – teigė parlamentaras. 

Anot jo, pagrindinis siekis yra, kad reforma neturi būti pakenkta pensijų fondų gyvybingumui ir kitų žmonių teisėtiems lūkesčiams.

Liberalė Edita Rudelienė BNS teigė, kad su ministre taip pat bandys aiškintis idėjos dėl keturių darbo dienų likimą.

BNS jau rašė, kad socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nustatyti 21 mėnesio pereinamąjį laikotarpį apsispręsti, ar toliau kaupti pensiją. Ir toliau liktų valstybės skatinamoji įmoka – 1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Norima atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, o vietoje jo įtvirtinti savanorišką kaupimo modelį. Siūloma leisti trimis atvejais nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis: netekus 70–100 darbingumo, kai nustatyta sunki liga ar paliatyvi slauga.

Projektai pateikti viešam derinimui, vėliau bus tvirtinami Vyriausybėje, o tada teikiami Seimui. Ministrų kabinetas tikisi, jog jie bus priimti šioje Seimo sesijoje bei įsigalios nuo kitų metų.

Dabar antroje pakopoje kaupia 1,42 mln. žmonių, o „Sodros“ 2024 metų gruodžio duomenimis, įmokas į savo pensijų kaupimo sąskaitas pervedė apie 774 tūkst. arba 54,5 proc. nuo visų pensijų kaupime dalyvaujančių žmonių.