Verslininkai įsitikinę, kad alkoholio prekybos ribojimas vėl leis suklestėti pilstuko ir naminės degtinės gamybai
Alkoholiu prekiaujančios įmonės jaučiasi valstybės užspeistos į kampą – nuo metų pradžios ne tik padidintas alkoholio akcizas, bet ir ketinama riboti jo pardavimą. Anot verslininkų, taip valstybė demonstruoja savo lojalumą naminės ir pilstuko gamintojams. O šie jau kelia galvas.
Pilstukininkai raitojasi rankoves
„Kas geriau: ar legalus, švarus alkoholis, parduodamas kad ir visą parą, ar pigus, kartais net mirtį sėjantis pilstukas?“ – klausia alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių atstovai.
Nuo šių metų pradžios Lietuvoje buvo padidintas alkoholio akcizas. Vadinamosios valstybinės degtinės, kitų legaliai parduodamų alkoholinių gėrimų kaina šoktelėjo keliais litais. Šių gėrimų skirstytojai nurijo karčią piliulę, kuri naminės brogos, pilstuko gamintojams prilygo saldainiui. Pamiškių, kaimo, o ir miesto gyventojai pasiraitojo rankoves – jiems atėjo darbymetis.
Dabar nelegalaus verslo atstovams ateina dar geresni laikai – valstybė, t. y. Seimo nariai, ketina atsiliepti į visuomenės raginimą drastiškesniais būdais kovoti su tautos girdytojais ir riboti alkoholio pardavimo laiką.
Kad tokios įstatymo pataisos absurdiškos, šiandien pripažįsta ne tik patys alkoholio pardavėjai, bet ir policijos pareigūnai. „Kiekvienas lig šiol buvęs ribojimas paskatino pilstukininkus, naminės gamintojus aktyvinti savo verslą, – sakė Policijos departamento Viešosios policijos Prevencinės veiklos skyriaus viršininkas Edmundas Olisevičius. – Tai rodo statistika. Pavyzdžiui, 1995–1999 m. taip pat buvo taikyti įvairūs ribojimai oficialiai prekybai alkoholiu. Tais metais administracinių protokolų, susijusių su naminės, pilstuko gamyba, buvo surašyta kur kas daugiau nei, pavyzdžiui, nuo 2000-ųjų iki 2007-ųjų, kai buvo sumažinti ribojimai.“
Tad ir dabar, pasak E.Olisevičiaus, padidinus akcizus ir dar apribojus prekybą, šešėlinis verslas gali vėl sustiprėti.
Nelygiaverčiai konkurentai
„Padėtis į blogąją pusę keičiasi jau nuo šių metų pradžios, – įsitikinęs vienos didžiausių didmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais įmonių „Mineraliniai vandenys“ vyriausiasis Kauno regiono vadybininkas Dalius Maižėšius. – Kai lankausi parduotuvėse, kurios prekiauja mūsų produkcija, pardavėjos sako neužsakysiančios daugiau gėrimų, nes neparduos – esą atsidarė nauji naminės, pilstuko prekybos taškai. Kiekvienas kaimas dabar jų jau turi po keturis penkis. Butelio kaina kartais net daugiau nei perpus mažesnė nei legalios degtinės.“
D.Maižėšius sako, kad nerealu būtų tikėtis ir aktyvesnio policijos darbo ieškant ir baudžiant naminės ar pilstuko gamintojus ir pardavėjus. Nelegalius prekybos taškus dažniausiai policija žino, kartais juos uždaro, surašo protokolus, tačiau savaitė kita, ir jie vėl dirba.
Viename Kazlų Rūdos savivaldybės kaime gyvena vos keturi šimtai žmonių, yra viena parduotuvė ir 4 nelegalūs taškai. Kai policija atliko reidą ir visus juos uždarė, per dvi savaites parduotuvėje parduodamų alkoholinių gėrimų apyvarta pašoko keturis kartus.
Išnyko sienos ir kontrolė
Alkoholinių gėrimų gamintojai ir tiekėjai įsitikinę, kad suaktyvės nelegalios prekybos taškai, kurie paprastai aprūpinami kaip kontrabanda į valstybę atkeliaujančiu spiritu. Tokią nuomonę neigia Muitinės departamento specialistai. Pasak jų, kontrabandininkus labiau domina kita akcizinė prekė – cigaretės. Tai geresnis verslas. Kontrabanda į Lietuvą įvežami jau legaliai trečiosiose šalyse – Rusijoje, Baltarusijoje – pagaminti gėrimai. Spiritas, kurį Lietuvoje skiedžiant daromas pilstukas, atkeliauja iš kaimynės Lenkijos.
„Lietuvai įstojus į ES, įsiliejus į Šengeno erdvę, ties valstybės siena išnyko muitinė, pasieniečių postai. Prekių judėjimas tapo visiškai laisvas. Denatūruotas (prisotintas nuodingų medžiagų – red. past.) spiritas gabenamas į Lietuvą tarsi ir legaliai, – dienraščiui pasakojo l.e.p. Muitinės kriminalinės tarnybos direktorius Mantas Kaušilas. – Iš jo čia gaminama buitinė chemija.“
Pilstuko gero nebūna
Būtent iš šio denatūruoto spirito Lietuvoje gaminama ne tik buitinės chemijos prekės, bet ir jį skiedžiant daromas pilstukas. Deja, iš etilo alkoholio pagaminti denatūratą galima, bet atvirkštine tvarka šio proceso atlikti neįmanoma – denatūrato niekada nepaversi etilo alkoholiu. Tad nori nenori bet kuris iš denatūrato pilstukas yra nuodingas, jo neįmanoma visiškai išgryninti.
Tačiau, pasak M.Kaušilo, didžiausia bėda yra kita. Kiekviena ES valstybė turi teisę pati pasirinkti formules, pagal kurias gali gaminti denatūruotą spiritą. Pavyzdžiui, Lietuva yra pasirinkusi pačias griežčiausias formules, tad ir gali naudoti tik pagal jas pagamintą denatūratą. Lenkijoje ši tvarka daug liberalesnė, čia taikoma įvairiausių formulių, kurios draudžiamos Lietuvoje. Iš tokio denatūrato pagamintas pilstukas yra ypač prisotintas nuodingų medžiagų. Tačiau būdo, kaip užkirsti kelią jam patekti į Lietuvą, lyg ir nėra.
Smuko alkoholio pardavimas
Alkoholio kontrolės įstatymas nuolat tobulinamas, keičiami jo nuostatai. Politikai, kaskart pataisydami jį alkoholiu prekiaujančių įmonių nenaudai, turi rimtą argumentą: užteks girdyti tautą. Tokia nuostata populiari, nes visuomet palaikoma visuomenės. Per alkoholį įvyksta pačios skaudžiausios nelaimės mūsų šalyje, padaromi nusikaltimai, išyra šeimos, likimo valiai paliekami vaikai.
Tačiau ar tai tas būdas, kuriuo reikia mažinti alkoholizmą Lietuvoje? Alkoholiu prekiaujančių įmonių atstovų įsitikinimu, tai grynai socialinė problema. „Žmonės neturi ką veikti savaitgaliais, todėl geria, – sakė didmeninės prekybos bendrovės „L.I.O.N. gėrimai“ direktorius Tomas Kynas. – Reikėtų galvoti, kaip užimti tuos žmones, užuot priiminėjus tokius visiškai nelogiškus, niekam nenaudingus sprendimus. Alkoholio akcizo padidinimas nieko gero nedavė. Krito pardavimas, ir, kiek žinau, valstybė nesurenka planuotų akcizo pajamų.“
T.Kyno nuomone, jeigu jau valstybė leidžia prekiauti alkoholiu, turi tam sudaryti ir normalias sąlygas. Žmogus, kuris turi polinkį gerti, gers. Negaus gėrimo parduotuvėje, eis pilstuko. „Naudingiau būtų, jei už alkoholį surinktas akcizas būtų panaudojamas pačių piliečių reikmėms. Galima būtų pastatyti stadioną, kur žmonės burtųsi pažaisti ar pažiūrėti futbolo, dar ką nors prasmingo sugalvoti, – sakė įmonės vadovas.
„Valdžios vyrai turėtų pagalvoti, kad tokiais savo veiksmais skatindami šešėlinį verslą praras lėšas, kurias galėtų gauti nežlugdydami legalios prekybos alkoholiu,– sakė ir alkoholiniais gėrimais prekiaujančios bendrovės „Filipopolis“ komercijos direktorius Erikas Biržys. – Juk alkoholio suvartojimas nemažėja, kinta tik pasiskirstymas, kiek svartojama legalių ir nelegalių gėrimų.“
Naujausi komentarai