„Antrą Kalėdų dieną nei vieno žmogaus nebuvo. Atvažiuoji vienas ir važiuoji namo“, – pasakojo klebonas.

Taip žiemos šalčius Šiupylių kaimo bažnyčioje prisimena Gruzdžių parapijos klebonas Donatas Klimašauskas.

Medinėje bažnyčioje šalta dar ir dabar, ypač kai šią gegužę pasiektas šalčio rekordas.

Bažnyčia neseniai gavo auką – parapijiečiai nupirko galingą, dyzeliu varomą šildytuvą.

„Jis kainuoja daugiau kaip 2 tūkst. eurų. Vis dėlto parapijai nėra lengva tokį įsigyti“, – sakė klebonas.

Dyzelio kartais paaukoja vietiniai ūkininkai, o neretai jo degalinėse tenka pirkti pačiam klebonui.

„Dyzeliu kvepia, o ką daryti. Prisipilame ir šildome – maždaug valandai išeiga yra apie 7 litrai dyzelio, o reikia bent valandos, kad jau jaustųsi“, – teigė D. Klimašauskas.

LNK stop kadras.

Mišių metu šildytuvas išjungiamas, nes kitaip parapijiečiai negirdėtų kunigo.

Tikintieji per mišias šiek tiek suaukoja ir kitoms bažnyčios reikmėms.

„Motinos dienai, aišku, šiek tiek daugiau buvo“, – kalbėjo klebonas.

Tačiau pinigų pritrūksta, o už elektrą mokėti reikia. Tiesa, kaimo bažnyčioje per mėnesį elektros išnaudojama už maždaug du eurus.

„Mokame už galią. Galios mokestis, pavyzdžiui, yra maždaug 7 su puse euro. Moki tarsi už nieką, nes juridinis asmuo“, – tikino klebonas D. Klimašauskas.

Klebonas mišias aukoja ir didesnėje, netoliese esančioje Gruzdžių miestelio bažnyčioje – čia per mėnesį už elektrą iš bažnyčios biudžeto klebonas sumoka 25 eurus, plius 30 eurų už elektros galios mokestį.

Jeigu bažnyčios ir visi kiti maldos namai gautų buitinių vartotojų statusą, sumažėtų elektros ir dujų tarifai. Toks siūlymas Seime jau ne pirmąkart.

Tačiau Energetikos ministerija siūlo įstatymo pakeitimams nepritarti.

„Yra daug įvairių būdų, kaip susimažinti tarifus bažnyčioms, religinėms bendrijoms. Dažnu atveju tai yra per didelė galia, už kurią bažnyčios moka. Mūsų siūlymas – susioptimizuoti galios parametrus ir taip susimažinti sąskaitas“, – aiškino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Bažnyčioms ministras siūlo pagaliau pagalvoti apie atsinaujinančius energijos šaltinius.

„Pasitelkti saulės energetiką, kuri užtikrintų mažesnes kainas. O juridinio statuso pakeitimas tikrai neturėtų esminės įtakos. Yra nuotoliniai parkai, paskolos priemonės. Esant norui – tikrai galima išnaudoti priemones“, – tikino Ž. Vaičiūnas.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sako, kad Bažnyčia jau ir taip turi per daug lengvatų, o atsiskaityti valstybei iš jos nereikalaujama.

„Bet kas, kuris tiki, lankosi bažnyčioje ir aukoja kiekvieną kartą atėjęs, o apskaitos jokios nėra“, – kalbėjo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

S. Stanislovaičio / ELTOS nuotr.

Klebonas D. Klimašauskas turi net ir ranka užrašytas Gruzdžių parapijos pajamas – tik pats jų neskaičiuoja, šis darbas patikėtas parapijiečiams.

„Ar čia yra kažkokia milžiniška suma? 14 781,31 tūkst.? Tai metams“, – kiek lėšų turi, pasakė klebonas.

Dalis religinių bendruomenių papildomų pajamų gauna ir iš joms priklausančių komercinių pastatų nuomos, kurių iš viso turi daugiau kaip 8,5 tūkstančio. Taip pat turi ir religinės paskirties nekilnojamojo turto – daugiau kaip 1,6 tūkst. objektų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jokios Bažnyčios pajamos nėra apmokestinamos pelno mokesčiu. Nuo nekilnojamojo turto mokesčio religinės bendruomenės atleistos, taip pat parapijoms nereikia mokėti ir žemės mokesčio.

„Mielai už pusę hektaro šventoriaus ploto sumokėčiau žemės mokestį, kuris, jeigu pažiūrėčiau išrašus, ten siektų 30 eurų metams. Tai argi čia jau toks milžiniškas valstybės prisidėjimas, kad žemės mokesčio neima?“ – piktinosi klebonas.

Taip pat religinėms bendruomenėms priklauso ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bei gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos.

Šiemet bandyta sugrąžinti galimybę religines bendruomenes remti, skiriant dalį gyventojų pajamų mokesčio.

Vyriausybė idėjai pritaria, tačiau iki šios gegužės įtvirtinti naujovės nespėta.

„Dabar vėl norima grąžinti. Kai vardini lengvatas, kurias Bažnyčia gauna, tai kyla daug keistų klausimų. Jeigu būtų aiškesnė kontrolė ir matytume, kad tikrai lėšų trūksta – tada išimtis gal ir galima būtų daryti“, – teigė A. Sysas.

Lietuvoje yra daugiau nei 1300 religinių bendruomenių. Energijos skirstymo operatoriaus duomenimis, jos pernai suvartojo daugiau kaip 11 tūkstančių megavatvalandžių elektros.