Šimkus apie infliaciją: 2026 metais kainų augimo neišvengsime?

Anot jo, vidutinė metinė infliacija kitąmet bus kiek žemesnė nei šiemet, tačiau išliks didesnė nei įprastas 2 proc. lygis.

„Artimiausiais metais mokesčių įtaka bus dar didesnė negu pastaruoju metu. 2026–2028 metų laikotarpiu mokestiniai pakeitimai sudarys apie ketvirtadalį infliacijos. Jeigu mes išeliminuotume šitą poveikį, matytume, kad infliacija Lietuvoje svyruotų tarp 2 ir 2,5 procento, tai yra to mums įprasto infliacijos lygio“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Šimkus.

„2026 metais kainų augimas vis dar bus pakylėtas, o vėliau numatome, kad sparta turėtų nuosekliai lėtėti“, – teigė jis.

LB prognozuoja, jog vidutinė metinė infliacija kitais metais sieks – 3,1 proc. (šiemet – 3,5 proc.). Pasak G. Šimkaus, vėlesniais metais ji turėtų artėti prie „įprasto infliacijos lygio“: 2027 metais – 2,6 proc., 2028-aisiais – 2,5 procento.

Anot centrinio banko vadovo, kainų didėjimą lemia paslaugų infliacija, taip pat maisto produktų brangimas.

„Jų brangimą nulemia dveji veiksniai: viena – brangstančios žaliavos, o antra – didėjantys mokesčiai. Akcizai tabakui ir alkoholiui sudaro apie ketvirtadalį maisto infliacijos“, – sakė G. Šimkus.

Jo teigimu, infliaciją jau šiemet didino išaugę akcizai iškastiniam kurui, tabakui ir alkoholiui bei daliai degalų pritaikyta CO2 dedamoji.

G. Šimkaus teigimu, prie šių veiksnių kitąmet prisidės ir įsigaliosianti vasarą priimta mokesčių reforma: „Lengvatinio PVM tarifo padidinimas, PVM lengvatos šilumos energijai atsisakymas, 10 proc. saugumo mokestis draudimo sutartims.“

Nuo sausio taip pat įsigalioja antros pakopos pensijų reforma, kuri, LB prognozėmis, kitąmet skatins vartojimą, nes į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. eurų žmonių atsiimtų pinigų.

Pasak G. Šimkaus, jos įtaka infliacijai bus „kur kas mažesnė“ nei mokesčių: „Poveikis yra paklaidos ribose.“

Per trejus metus į vartojimą bus įlieta apie 1,7 mlrd. eurų pensijų fondų lėšų

Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad 2026-2028-aisiais į vartojimą šalyje bus įlieta apie 1,7 mlrd. eurų iš antros pakopos pensijų fondų atsiimtų lėšų: 2026 metais – apie 1,2 mlrd. eurų, o 2028-aisiais – dar apie 0,5 mlrd. eurų.   

Pasak LB vadovo Gedimino Šimkaus, kitąmet leidus gyventojams atsiimti visas ar dalį lėšų iš fondų, daugiausia žmonių tai padarys 2026-ųjų pirmąjį pusmetį ir 2027-ųjų pabaigoje. Per kiekvieną šių etapų turėtų pasitraukti po penktadalį dalyvių.

„Numatome dvi reikšmingesnes antros pensijų pakopos fondų lėšų atsiėmimo bangas. Pirmoji – kitų metų pirmasis pusmetis, kai iš sistemos galėtų pasitraukti apie penktadalį dalyvių. Antroji – 2027-ųjų pabaigoje, kai vėlgi fondus paliks apie penktadalį dalyvių“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Šimkus.

„Poveikis bus reikšmingas, bet laikinas. Kitaip sakant, antros pakopos pensijų reforma Lietuvos ekonomiką stumtels į priekį, tačiau trajektorijos nepakeis“, – kalbėjo jis.

LB valdybos pirmininko teigimu, kitąmet iš kaupimo turėtų pasitraukti mažiau pasiturintys žmonės, kurie atsiimtų lėšų netaupys ir išleis vartojimui, o dar po metų – turtingesnieji, dalį pinigų skirsiantys investicijoms ir taupymui.

Dėl to vartojimas kitąmet turėtų paspartėti iki 5 proc., 2027-aisiais – tik 0,4 proc., o 2028 metais – 4,8 procento.

LB pirmadienį pristatė atnaujintas ekonomikos prognozes bei mano, kad 2026 metais ekonomikos augimas spartės iki 3,2 proc., o 2027 metais sulėtės iki 2,3 proc. Šiemet numatomas 2,5 proc. BVP augimas.

„Vidaus paklausa bus pagrindinis augimo variklis, o ją skatins didesnės gynybos investicijos bei antros pakopos reformos sukelta pinigų injekcija“, – kalbėjo G. Šimkus.

Nuo 2026 metų gyventojai galės iš pensijų fondų atsiimti dalį arba visas lėšas ar ilgesniam laikotarpiui sustabdyti įmokas.

Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,403 mln. gyventojų, o bendras jų sukauptas turtas siekia apie 9,8 mlrd. eurų.