Siūloma apmokestinti visas draudimo sutartis | KaunoDiena.lt

SIŪLOMA APMOKESTINTI VISAS DRAUDIMO SUTARTIS

  • 27

Finansų ministerija siūlo įvesti papildomą mokestį – 10 proc. apmokestinti visas draudimo sutartis: nuo automobilių iki būsto. Tiesa, yra keletas išimčių – mokesčio nebūtų gyvybės draudimui, o būsto su paskola draudimą siūloma atidėti penkeriems metams. Bet problema niekur nedingsta: bijoma, kad žmonės tiesiog atsisakys drausti savo turtą. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su finansų viceministre Vaida Česnulevičiūte-Markevičiene.

– Kiek tikitės surinkti pinigų apmokestindami draudimo sutartis?

– Pagal pasiūlymą, kurį artimiausiu metu pateiksime Vyriausybei, numatome dvi išimtis. Viena išimtis taikoma privalomam transporto priemonių draudimui, kurį sudaro žmonės, nenaudojantys transporto priemonės jokiai komercinei veiklai. Tokiems atvejams šis mokestis nebus taikomas. Kita išimtis susijusi su būsto draudimu. Ne tik tiems, kurie turi paskolas, bet ir tiems, kurie savo būstą draudžia bei gyvena jame patys, nenaudodami jo komercinei veiklai. Tokiems asmenims mokestis būtų atidėtas penkeriems metams. Atėmus šitas dvi išimtis, tikimės, kad saugumo įnašas galėtų sugeneruoti apie 90 mln. eurų gynybos fondui.

– Tai yra daug ar mažai?

– Tai yra tikrai reikšminga suma – daugiau nei 20 proc. viso gynybos fondo apimties. Projektas, kurį Seimas priėmė per pavasario sesiją, dar neužtikrina viso reikiamo finansavimo mūsų gynybos fondui, todėl šis saugumo įnašas yra esminė jo dalis. Jis buvo suplanuotas jau tuo metu, tačiau pristatėme jį kaip naują koncepciją.

– Kodėl nusitaikėte į draudimo sutartis?

– Kai kurie sektoriai, įskaitant draudimo sektorių, iki šiol turėjo tam tikras išimtis. Pavyzdžiui, PVM jau taikomas tam tikroms prekėms ir paslaugoms, bet draudimo sutartyse tokio analogo nėra. PVM įstatymas numato išimtį, kuri galioja visoje Europos Sąjungoje, todėl draudimo sutartys yra neapmokestinamos. Tačiau, remiantis tarptautine praktika, 18 šalių turi mokestį, panašų į mūsų siūlomą saugumo įnašą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

– Jūs suprantate, kad šį mokestį mokės kiekvienas, kuris sudarys draudimo sutartį? Mokės tie, kurie draudžia savo automobilį Kasko draudimu arba draus savo būstą ar bet ką, kas yra draudžiama.

– Suprantame, kad šis mokestis tikriausiai bus perkeltas vartotojams, o draudimo bendrovės viso jo iš savo pelno nepadengs. Visgi reikia nepamiršti, kad mūsų draudimo sektoriuje egzistuoja konkurencija – šiuo metu turime 13 draudimo bendrovių. Sakydami, kad automatiškai visiems kainos kils 10 proc., nebūtume teisūs, nes konkurencija taip pat turi įtakos galutinėms kainoms. Skirtingos bendrovės kartais taiko visiškai skirtingas kainas.

– Draudžiant automobilį kainos skiriasi vos keliais eurais, tie skirtumai, net ir konkurencijos sąlygose, nėra labai dideli.

– Kalbant apie patį mokestį, jis sudarys 10 proc. Jei pasirinksite įprastą draudimo rūšį, kaip Kasko draudimą, kuris vidutiniškai kainuoja apie 400 eurų per metus, mėnesio įmoka padidėtų apie 3 eurus. Nekalbame apie tas sumas, kurios galėtų reikšmingai pakeisti žmonių elgseną ar jų apsisprendimą dėl draudimo.

– Tačiau tai yra 50 eurų per metus – tai jau yra šis tas. Kas nutiks, jei žmonės nuspręs visai nesidrausti – galbūt automobilis senas ar draudimas per brangus, arba jie neturėjo jokių įvykių? Tokiu atveju žmonės nukentės, nes bus priversti mokėti iš savo kišenės, jei kas nors nutiks, o jūs nesurinksite pinigų.

– Iš tiesų pasižiūrėjome, kaip į kainų pokyčius reaguoja tiek verslai, tiek žmonės. Akivaizdu, kad kainos kasmet šiek tiek kyla, o tai priklauso nuo ekonominių sąlygų ir kitų veiksnių. Tačiau nematome, kad dėl to mažėtų draudžiamų asmenų skaičius, net jei kainos kyla. Iš tiesų, tiek verslų, tiek žmonių, kurie draudžiasi, skaičius dažniausiai auga. Tai reiškia, kad galbūt žmonės tampa sąmoningesni ir supranta draudimo naudą. Nepaisant mokesčio dydžio, jis neturėtų esminės įtakos apsisprendimui draustis. Kalbant apie ateinančius penkerius metus, didžioji dalis mokesčio būtų mokama būtent juridinių asmenų, verslų – apie 75 proc., o žmonėms tektų 25 proc.

– Tai reiškia, kad gali pabrangti kai kurios paslaugos, nes verslas skaičiuoja šias išlaidas kaip sąnaudas ir gali jas perkelti ant savo teikiamų paslaugų kainų.

– Vis dėlto reikia nepamiršti pagrindinės priežasties, kodėl reikalingas saugumo įnašas. Lietuvai tai nėra naujiena ar netikėtumas – mes susiduriame su neeiliniais iššūkiais nacionalinio saugumo srityje. Turime spręsti šiuos klausimus ir rasti būdų finansuoti gynybą. Tai pagrindinis tikslas ir priežastis. Lietuva šiuo metu pagal gynybos finansavimą NATO šalyse užima ketvirtą vietą.

Mums tai itin svarbu, todėl turime ieškoti sprendimų, kaip surinkti reikiamas lėšas taip, kad visuomenė nepajustų reikšmingų pokyčių savo kasdieniame gyvenime. Tai neturėtų priversti keisti vartojimo įpročių ar pabloginti gyvenimo kokybės. Šis sprendimas tai ir užtikrina – mokestis yra sąlyginai nedidelis ir taikomas plačiai.

Draudimo sutarčių yra labai daug. Pavyzdžiui, jei žiūrėtume į transporto draudimą, kurį verslas taip pat minėjo kaip galintį pabrangti, padidėjimas būtų vos keli centai per valandą, jei transporto priemonė naudojama 8 val. per dieną.

Rašyti komentarą
Komentarai (27)

Stasyd

artėja rinkimai visus plėšikus iš seimo i gatvę gal jie užteks skraidyti i Dubajų ir pirkti rūmus salose

Senis

Norisi arba verkti arba pirkti šakę ir eiti versti valdžią, kad greičiau rinkimai įvyktų. Ką daryti-nedrausti? Nedrausi mašinos, neišvažiuosi į gatvę. Išvažiuosi nulups policija, nemokėsi policijai, nulups kita šaika su procentais. Ką daryti?

Danas

Tegu iveda NT mokesčius ,mokėti visiems be jokių ten išlygu ,nuo 0,5 iki 1. procento nuo rinkos kainos..turi maža butą moki mažai ,turi namus Palangoje ar Nidoje moki daug,tai būtu idealiausias mokestis,,susijęs realiai su turtu ir su jo saugumu
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS