Skirtingi Lietuvos, Europos ir pasaulio atsigavimo scenarijai | KaunoDiena.lt

SKIRTINGI LIETUVOS, EUROPOS IR PASAULIO ATSIGAVIMO SCENARIJAI

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, antradienį Seime pristatydamas 2019-ųjų ataskaitą, priminė, kad koronaviruso pandemija ir jai suvaldyti vyriausybių taikomi apribojimai turės itin reikšmingą neigiamą poveikį pasaulio ekonomikai.

Centrinis šalies bankas savo prognozes skelbia kas ketvirtį. Naujausi galimi Lietuvos ekonomikos raidos 2020–2021 m. scenarijai paskelbti po trijų šių metų mėnesių. Gegužė eina į pabaigą, ekstremali situacija užsitęsė ilgiau nei du mėnesius, todėl dalis prognozių po antrojo ketvirčio bus pakoreguota.

Kiek anksčiau buvo parašyti trys galimi scenarijai, jie ir pateikti Seimui. Ataskaitoje teigiama, kad pagal pirmąjį staigaus nuosmukio ir ilgesnio atsigavimo scenarijų (U formos nuosmukis), numatoma, jog Lietuvos eksporto apimtis sumažėtų panašiu mastu kaip pasaulinės finansų krizės metu 2009 m., karantinas būtų atšauktas po dviejų mėnesių, tačiau dėl vangaus namų ūkių vartojimo ir investicijų ekonomika atsigautų tik vidutiniu laikotarpiu. Jei pasitvirtintų šis scenarijus, 2020 m. šalies BVP sumažėtų 11,4 proc., o 2021 m. augtų 9,7 proc.

Dauguma didžiausių Europos bendrovių direktorių mano, kad atsigavimas po koronaviruso krizės bus itin lėtas.

Pagal atšiauriausią – ištęstos U formos – scenarijų numatoma, kad išorės paklausa taip pat sumažėtų panašiu mastu kaip pasaulinės finansų krizės metu, tačiau karantino trukmė būtų dvigubai ilgesnė, t.y. keturi mėnesiai. Tai lemtų itin stiprų vidaus paklausos – tiek namų ūkių vartojimo, tiek investicijų – sumažėjimą, neleisiantį ekonomikai reikšmingiau atsigauti ir 2021 m. Pasitvirtinus šiam scenarijui, 2020 m. šalies BVP sumažėtų 20,8 proc., o 2021 m. – dar papildomai 8,9 proc. Vis dėlto svarbu paminėti, kad šio scenarijaus išsipildymas yra menkai tikėtinas.

Pagal V formos nuosmukio scenarijų numatoma, kad užsienio paklausa lietuviškoms prekėms ir paslaugoms sumažėtų beveik 4 proc., karantinas būtų atšauktas po dviejų mėnesių, o ekonomika pradėtų atsigauti šių metų trečiąjį ketvirtį. Pasitvirtinus šioms prielaidoms, šalies BVP nuosmukis 2020 m. siektų 3,4 proc., o 2021 m. augimas sudarytų 6,7 proc.

Prieš mėnesį savo prognozes skelbė Tarptautinis valiutos fondas – pasaulio ekonomika dėl koronaviruso pandemijos ir priemonių jai įveikti 2020 m. susitrauks 3 proc. Pasak jo, Lietuvos ekonomika šiemet sumažės 8,1 proc., tačiau kitąmet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 8,2 proc. Estijos ir Latvijos BVP šiemet turėtų smukti atitinkamai 7,5 proc. ir 8,6 proc., o 2021 m. – padidėti 7,9 proc. ir 8,3 proc.


Optimizmo nedaug

Gamybos įmonių vadovai ne tokie optimistiški kaip finansų priežiūros institucijų. Kaip pranešė naujienų agentūra ELTA, dauguma didžiausių Europos bendrovių direktorių mano, kad atsigavimas po koronaviruso krizės bus itin lėtas, rodo Europos pramonininkų apskritojo stalo apklausos rezultatai.

Europos ekonomika šiuo metu susiduria su didžiausia ir staigiausia krize moderniojoje istorijoje, per kurią milijonai žmonių neteko darbo, o daugybė įmonių buvo priverstos užsidaryti.

56 didžiausių Europos įmonių generalinių direktorių apklausa parodė, jog dauguma jų mano, kad atsigavimas iki prieškrizinio lygio užtruks nuo vienų iki dvejų metų. Dar 39 proc. teigė, kad atsigavimas truks nuo dvejų iki trejų metų.

Rašyti komentarą
Komentarai (5)

Anonimas

jei briuselka euru duos atsigaus jei neduos su.bi.nem nuogom paliksit

Virusa

kaip šis motiejus gali valdyti valstybes pinigus, jeigu jis sazines nepazista

Anonimas

Baisus prognozuotojas,ir arkliui aišku tos pasekmės,geriau su savo daržu nejuokintų liaudies.Seniai laikas į už borto.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS