„Frakcija ir aš asmeniškai, mes pateikimui pritarsime. (...) Todėl, kad yra numatyta nemažai teisingų dalykų. Jeigu žiūrėti globaliai, šita pakopa, matyt, kuo toliau, tuo mažiau gyventojų tarpe turės pasitikėjimą, nes kiekviena atėjusi valdžia bando ją kažkiek sureformuoti visuomet“, – žurnalistams Seime antradienį sakė S. Skvernelis.

„Pažiūrėsime, kaip žmonės sureaguos, jeigu įstatymas bus priimtas, kiek jų pasiliks ir kiek pasitrauks“, – pridūrė jis.

Planuojamus sistemos pokyčius Seimui antradienį pristatys socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

S. Skvernelis sutiko, kad būsimi pokyčiai gali lemti antros pakopos pabaigą.

„Rizika tikrai yra tokia, kad gali baigtis ta pakopa. Aišku, išliko valstybės parama, tai dar šiek tiek motyvuoja pasilikti antroje pakopoje gaunant valstybės paramą“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.

„Lūkestis yra didelis suformuotas, visi nori greitai pasiimti savo pinigus, bet ar tai bus gerai, priklausys nuo to, kiek pasitrauks. Nes įsiliejus didelei daliai pinigų į vartojimą turbūt nebus geras signalas kalbant apie infliaciją, tvarumą, aš jau nekalbu apie senatvę. Dabar niekas negalvoja, kas bus ateityje. Matyt, ne 19-oji, o kokia 23-čia ar 24-ta vyriausybės turės pasekmes“, – pridūrė jis.

Rizika tikrai yra tokia, kad gali baigtis ta pakopa. Aišku, išliko valstybės parama, tai dar šiek tiek motyvuoja pasilikti antroje pakopoje gaunant valstybės paramą.

Pasak S. Skvernelio, žmones kaupti antrojoje pakopoje galėtų paskatinti didesnė finansinė grąža.

„Jeigu grąža būtų bent jau tokia, kokia yra Skandinavijos valstybėse, kur tas modelis yra seniai taikomas, nediskutuotume, žmonės pasiliktų. Bet kai grąžos nėra, nėra stabilumo, patikimumo, žmonės, matyt, tikrai didelė dalis pasinaudos“, – sakė Seimo pirmininkas.

„Nebus nė vieno iki galo laimingo“

Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vadovas Linas Kukuraitis sako, kad sistemos pertvarkos modelis yra kompromisinis ir subalansuotas, tačiau „nė vieno iki galo laimingo nebus“.

„Tie, kurie tikėjosi, kad galės išsiimti visą pinigų sumą, jeigu ten yra keliasdešimt tūkstančių, tai dabar imsiu ir išsiimsiu, taip nebus. Per langą numatyta, kad dalis lėšų eis į „Sodrą“, bus atstatomi taškai, žmonės ateityje gaus didesnę sodrinę pensiją. O dalį galės išsiimti, kai užsidarys langas – nuo to laiko galės išsiimti tik 25 proc. (...) savo išmokų“, – žurnalistams Seime antradienį sakė L. Kukuraitis.

„Tie, kurie tikėjosi visų pinigų, turbūt negali pilnai džiaugtis. Tie, kas norėjo sustiprinti sistemą, kad ji duotų didesnę naudą ateityje, kai bus mokamos pensijos, taip irgi neįvyks. Šitie pakeitimai yra daugiau lankstumo atsiradimo, ne didesnėms pakeitimo normoms, ne didesnėms pensijoms ateity“, – pridūrė jis.

Jis neatmetė, kad svarstant pataisas demokratai gali pateikti siūlymų, susijusių su pensijų fondų turto vertės atskaitymų reguliavimu.

L. Kukuraitis tikisi, kad reformavus sistemą vyks diskusija, susijusi su demografinių iššūkių rizikomis, valstybinio pensijų fondo steigimu, darbdavių prisidėjimu prie kaupimo..

„Dabar sutvarkykime lankstumą, kas buvo pažadėta per rinkimus, bet sėskime prie rimtos diskusijos gal net platesniame partijų rate, ne tik valdančiųjų, ir bandykime tartis dėl tikslų 10–20 metų į priekį“, – sakė L. Kukuraitis.

Kaip anksčiau rašė BNS, Vyriausybė balandžio pabaigoje pritarė sistemos pokyčiams, kuriais siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo, leisti pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, bet toliau kaupiantiesiems palikti 1,5 proc. valstybės įnašą.

Siūloma, kad sprendimą dėl pasitraukimo iš fondų žmonės galėtų priimti du kartus: 2026 metų ir 2027 metų sausį–rugsėjį, nes kiekvienų metų pabaigoje tris mėnesius būtų vertinamos paraiškos.

I. Ruginienė sakė besitikinti, kad Seimas priims sprendimą iki liepos 1 dienos, o pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų sausio.

KT pernai kovą nusprendė, kad įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.