„Snoro“ griūtį tyrusi Seimo laikinoji komisija įsitikinusi, kad prokurorai turėtų pasidomėti kai kuriomis įtartinomis šio banko žlugimo aplinkybėmis.
Apkaltino sabotažu
Prieš daugiau kaip du mėnesius sudaryta Seimo laikinoji komisija „Snoro“ bankroto aplinkybėms ištirti, vadovaujama opozicinės Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūno Valentino Mazuronio, trečiadienį paskelbė baigusi darbą.
„Registruosim parengtas ir patvirtintas išvadas ir atsakymus į Seimo suformuluotus klausimus“, - spaudos konferencijoje sakė V.Mazuronis.
Jis priminė, kad jau prieš savaitę komisijos posėdyje buvo aptarti visi atsakymai į užduotus 14 klausimų ir iš esmės jiems pritarta jiems.
Šįkart, paskutiniame komisijos posėdyje norėta apsvarstyti tik korektūros klausimus.
Tačiau šeši iš dvylikos komisijos narių, priklausantys valdančiajai koalicijai, pareikalavo svarstyti konservatoriaus Jurgio Razmos pateiktus pasiūlymus, keičiančius jau patvirtintų atsakymų esmę.
„Sutikome juos peržiūrėti. Bet ties šeštu atsakymu, kai patvirtinome ankstesnę formuluotę, valdantieji paliko posėdžių salę, teigdami, kad jie nesutinka su tomis nuostatomis, kurių priėjo komisija. Todėl kreipsimės į Seimą, kad svarstytų mūsų patvirtintas išvadas, nors komisija negalėjo iki galo baigti savo darbo“, - pripažino V.Mazuronis.
Jis bei kiti opozicijai priklausantys komisijos nariai apgailestavo, kad valdantieji „tokiais būdais elgiasi negarbingai ir sabotuoja komisijos darbą“.
Sukritikuoti valdžios veiksmai
Valdančiosios koalicijos atstovai iš Seimo komisijos posėdžio išėjo po to, kai buvo patvirtinta išvada, jog Lietuvos bankas ir Vyriausybė neva „skubotai ir nepakankamai pagrįstai priėmė sprendimus dėl „Snoro“ nacionalizavimo ir vėlesnio bankroto“. Tai, komisijos nuomone, privertė valstybę pernelyg brangiai skolintis dideles sumas, reikalingas padengti įsipareigojimus banko indėlininkams, turintiems apdraustus indėlius.
„Vyriausybė nedisponavo visa reikiama informacija, kad galėtų adekvačiai priiminėti sprendimus“, - teigia Seimo komisija.
Taip pat tvirtinama, kad Lietuvos bankas „Snorą“ prižiūrėjo netinkamai, mat informacija apie galimai blogą šio banko padėtį buvo žinoma dar 2009 metais.
Kritikuojamas ir komercinių bankų prižiūrėtojų giminystės ryšiai su komercinių bankų darbuotojais. Esą tai „galėjo ir gali“ turėti įtakos centrinio banko sprendimams kontroliuojant bankus.
Kreipėsi į prokurorus
„Bankų priežiūros sistema Lietuvoje yra pakankamai gera ir normaliai dirbanti. Tačiau, kalbant apie konkrečiai banko „Snoras“ kontrolę, konstatuojama, kad nepakankamai griežtai buvo kontroliuojama ar galbūt reikalaujama vykdyti pagal inspektavimo išvadas sudarytų trūkumų šalinimo“, - kalbėjo V.Mazuronis.
„Lietuvoje veikiantys teisės aktai sudaro prielaidas stabiliai ir saugiai bankų veiklai, tačiau egzistavo ir egzistuoja nusikalstamos veikos pavojai, nes nesudarytos pakankamos sąlygos efektyviai komercinių bankų priežiūrai, ką įrodė „Snoro“ istorija“, - pabrėžė komisijos vadovas.
Seimo laikinoji tyrimo komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama išnagrinėti įtarimus, kad Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas galėjo viršyti savo tarnybinius įgaliojimus, pernai spalį ir lapkritį pradėjęs ieškoti ir paskyręs Simoną Freakley laikinuoju „Snoro“ administratoriumi, nors dar nebuvo žinomi šio banko inspektavimo rezultatai.
Prokurorai esą turėtų pasidomėti ir S.Freakley nustatytu 140 tūkstančių eurų atlyginimu bei tuo, kad laikinasis „Snoro“ administratorius tarptautiniams konsultantams „galėjo nepagrįstai išmokėti apie 5 mln. eurų“, nes nesuderino su Lietuvos banko vadovybe.
Komisija suabejojo ir bankroto administratoriui Neilui Cooperiui nustatytuoju atlyginimu.
Neaiškus išvadų teisinis statusas
Anot V.Mazuronio, komisija pasigedo dokumentų, įrodančių, kad „Snoro“ turto „iš tiesų nėra“. „Jeigu mes kalbame apie vertybinius popierius, tai konkrečių įrodymų ar kažkokių dokumentų, kad tie vertybiniai popieriai yra dingę ar dar kažkaip – šitų duomenų komisija negavo“, - tvirtino politikas.
Atsakydami į klausimą dėl politikų, kurie galėjo pasinaudoti iš anksto turima informacija dėl „Snoro“ problemų ir atsiimti indėlius iš šio banko, komisijos nariai konstatavo negavę įrodymų, kad taip kas nors galėjo pasielgti. Komisija buvo informuota, kad „Snore“ tebevyksta tyrimas dėl Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnui priklausančiai įmonei padarytos kredito ir indėlio užskaitos jau po to, kai bankas buvo uždarytas. Kai tyrimas bus baigtas, apie jo rezultatus Seimas bus informuotas.
V.Mazuronis tvirtina, kad komisijos išvados parengtos objektyviai. Kitas komisijos narys socialdemokratas Juozas Olekas sakė, kad „papunkčiui pritarta visiems atsakymams į užduotus klausimus, todėl galima sakyti, jog patvirtinta 14 skirtingų išvadų“.
Tačiau konservatorius Stasys Šedbaras teigia, kad galutinio balsavimo komisijoje dėl sugriuvusio kvorumo taip ir nebuvo, todėl negalima sakyti, jog išvados patvirtintos. Esą yra tik šešių komisijos narių, priklausančių opozicijai, pareikšta nuomonė.
Šią dilemą gali išspręsti Seimas, kai jam bus pristatyti V.Mazuronio ir kitų opozicijai priklausančių komisijos narių parengti atsakymai.
Naujausi komentarai