Sociologas: Lietuvos vartotojams labiau rūpi nuolaidos, o ne socialinė atsakomybė | KaunoDiena.lt

SOCIOLOGAS: LIETUVOS VARTOTOJAMS LABIAU RŪPI NUOLAIDOS, O NE SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ

  • 1

Lietuvos ekonomikai dar reikia nueiti didelį kelią, siekiant priartėti prie išsivysčiusių šalių Vakaruose ir pasiekti deramą valstybės ekonominės gerovės lygį. Bendrai kalbant, verslo padėtis šalyje nėra bloga, tačiau itin svarbu skatinti verslų augimą, sako sociologas, „Verslios Lietuvos“ analitikas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventas Marius Kalanta.

Įvairiapusišką žinių bagažą sukaupęs ekspertas, šiandien darbe derinantis skirtingas disciplinas, 2015-aisiais kartu su kitais ekspertais įsteigė KOG rinkodaros ir komunikacijos institutą, taip siekdamas spręsti įsisenėjusią Lietuvos ekonomikos ir inovacijų problemą – nepakankamą mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

Viena svarbiausių sričių, kuriai institutas skiria dėmesį, yra neurorinkodara – tarpdisciplininiai tyrimai, sujungiantys neurologiją ir rinkodarą, analizuojant vartotojų kūno kalbą, širdies pulsą ir kitas reakcijas, kuriant personalizuotas reklamas, reaguojant į besikeičiančius individualius poreikius.

„Neurorinkodara yra sparčiai tobulėjanti sritis, tiek dėl svarbių neuromokslinių smegenų veiklos atradimų, tiek dėl didėjančių praktinio taikymo galimybių. Jos dėka, apjungiant neuromokslo ir elgsenos ekonomikos atradimus bei tyrimo metodus, atsiveria papildomos galimybės pažinti vartotojų motyvaciją ir elgesį“, – paaiškina specialistas.

Šios novatoriškos srities metodus išnaudoja „Microsoft“, „Disney“, „Coca-Cola“, „Google“ ir daugybė kitų įmonių, pavyzdžiui, tiriant, į kurią vizualios reklamos dalį krypsta vartotojų akys, vertinant, su kokiomis emocijomis siejamos skirtingos spalvos, ir netgi magnetinio rezonanso dėka nustatant, kokia reklama iššaukia didžiausią smegenų aktyvumą bei labiausiai skatina pirkti produktą ar paslaugą.

Ekologija ir žmogaus teisės lietuviams rūpi mažiau

Savaime suprantama, rinkodaros tyrimų dėmesio centre yra vartotojas – jo elgesio ar įpročių tyrinėjimas. Paklaustas, ar Lietuvos vartotojai turi savybių, kurios išskiria juos iš kitų, M. Kalanta teigia, jog mūsų šalies gyventojams būdingos materialios, į išgyvenimą orientuotos vertybės, kurios labai skiriasi nuo Vakarų europiečių – pastarieji labiau vertina savirealizaciją.

Lietuviškas vartotojas į išgyvenimą orientuotas vertybes realizuoja per „daugiau už pigiau“ nuostatas ir pirkimo bei vartojimo praktikas.

„Lietuviškas vartotojas į išgyvenimą orientuotas vertybes realizuoja per „daugiau už pigiau“ nuostatas ir pirkimo bei vartojimo praktikas. Tai leidžia paaiškinti nuolaidų ir akcijų pamėgimą – daugelis prekių apskritai perkamos tik akcijų metu. Pardavėjai tuo neretai manipuliuoja, kilnodami ir mažindami kainas ar kitais būdais komunikuodami, kad kaina „gera“, – įžvalgomis dalinasi KOG instituto ekspertas.

Anot jo, neskaitant nedidelių jaunimo grupių didmiesčiuose, Lietuvos vartotojams dar mažai rūpi ekologiškas vartojimas, prekių ženklai, kurie gerbia gyvūnų ar žmogaus teises, įmonių socialinė atsakomybė ir panašūs pasirinkimo motyvai, kurie yra įprasti Vakaruose. Galiausiai, išsiskiriame dar ir tuo, jog iki šiol esame televiziniai vartotojai – daugeliui žmonių televizija vis dar yra pagrindinė žiniasklaidos priemonė, jos populiarumas krenta tik nežymiai, tuo tarpu spausdinta žiniasklaida išgyvena didelį nuosmukį.

Iššūkis pradedančioms įmonėms – verslo augimas

Nuo 2018-ųjų M. Kalanta yra ir verslą skatinančios organizacijos „Verslo Lietuva“ vyriausiasis analitikas. Vertindamas dabartinę verslo padėtį šalyje, jis tikina, jog ji nėra nei labai gera, nei labai bloga – viena vertus, įmonių pajamos sparčiai auga, išgyvenamas vidaus vartojimo ir eksporto bumas. Tačiau, kita vertus, įmonių našumas vis dar smarkiai atsilieka nuo Vakarų, vyrauja žemos pridėtinės vertės ir technologinio intensyvumo gamyba.

„Esama nemažai požymių, kad įmonių investicijos į įrenginius, technologijas, inovacijas ir žmogiškuosius išteklius yra nepakankamos – tą lemia darbo rinkos, švietimo bei finansų sistemų ir įmonių valdymo tam tikras nesuderinamumas. Tad konvergencijos perspektyvos nėra labai šviesios: Lietuvos kelias į aukštų pajamų kapitalistinių valstybių gretas nebus lengvas“, – komentuoja analitikas.

Apibendrindamas savo mintis apie pradedančius verslus Lietuvoje, M. Kalanta sako, jog pagrindinė problema yra ne jų steigimas, o verslo auginimas – dauguma naujų įmonių išlieka mažos, su 1-3 darbuotojais. Tokių įmonių našumas ryškiai atsilieka nuo didesniųjų, jų darbuotojams mokamas ženkliai mažesnis atlyginimas. Ateityje tokių įmonių augimas bus vienas svarbiausių prioritetų mūsų šalies ekonominėje politikoje.

Karjerai pasitarnavo platus išsilavinimas

Pašnekovas tvirtina, jog siekiant įvairiapusiškos karjeros jam pasitarnavo VDU įgytas laisvųjų menų išsilavinimas – platus įvairių sričių išmanymas, nebūtinai tiesiogiai susijęs su pasirinkta specialybe. „Galimybė laisvai rinktis studijų dalykus leido patenkinti užgimusį smalsumą: nors studijavau verslo vadybą, išklausiau ir nemažai sociologijos, filosofijos, religijotyros, istorijos dalykų. Tai man iki šiol leidžia turėti supratimą pačiais įvairiausiais klausimais“, – sako M. Kalanta.

Ekspertas teigia, kad įgytas išsilavinimas neabejotinai prisidėjo prie jo karjeros pasirinkimų – darbų, kuriuose reikalingos politikos, ekonomikos, socialinių mokslų, rinkodaros žinios. Dar 1994-aisiais jis įstojo į VDU verslo vadybos bakalauro studijas, o po jų ten pat įgijo Taikomosios sociologijos magistro ir daktaro laipsnius.

„Studijuoti į VDU mane tėvai išsiuntė dėl to, jog manė jį esant vakarietišku ir sovietinės praeities neturinčiu universitetu, priešingai nei kiti to meto universitetai. Tuomet tikrai taip ir atrodė – darė įspūdį profesoriavę Amerikos lietuviai, didelis dėmesys anglų kalbai, galimybė laisvai rinktis studijų dalykus“, – prisimena analitikas.

Svarbiausia pamoka – nuolat mokytis

Nors Lietuvoje socialiniai ir humanitariniai mokslai neretai kritikuojami, tačiau M. Kalanta sutinka, jog kokybiškas šių sričių išsilavinimas yra itin vertingas šiandieniniame pasaulyje. Antai korporacijos „Mozilla“ vadovė Mitchell Baker argumentuoja, jog technologijų srityje dirbantiems žmonėms yra būtinos sociologijos, psichologijos ir kitų mokslų žinios – tam, kad jie galėtų geriau suprasti technologijų daromą poveikį žmonėms.

„Naujos technologijos plinta tokiu greičiu, kokiu jos yra socialiai patvirtinamos. Jos sukelia ne tik akivaizdžius, bet ir nenumatytus, paslėptus padarinius, be to, dažnai yra susijusios su kalbos naudojimu ir reikšmių kūrimu – tad čia socialinių ir humanitarinių mokslų vaidmuo yra didžiulis“, – pritaria „Verslios Lietuvos“ analitikas.

Anot jo, čia kaip pavyzdį galima pateikti socialinį tinklą „Facebook“, kurį sukūrė socialinių mokslų specialistai, praktiškai pritaikę psichologijos, ekonomikos ir kitų disciplinų žinias. „Facebook“ turi viską: ir aukštą intuityvumą bei gebėjimą nuspėti vartotojų reakcijas ar elgesį; ir gebėjimą tenkinti milijardinės vartotojų grupės tam tikrus socialinius poreikius bei siekti pripažinimo, ir fake news, ir politines manipuliacijas informacija bei privatumo pažeidimus, ir ekonominę sėkmę, ir taip toliau“, – vardija M. Kalanta.

Vis dėlto, pašnekovas tikina, kad svarbiausia jo išmokta pamoka – tai supratimas, kad universitete įgytos žinios nėra baigtinės. Gebėjimas nuolat mokytis, kaupti naujas žinias ir jas taikyti – tai esminė geros karjeros prielaida, todėl ekspertas pataria nenustoti mokytis ir baigus studijas, nuolat skaityti profesinę savo srities literatūrą.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

močiutė

Žmogus tampa atsakingu, kai turi iš ko, ir tai ne visada. Va mūsų valdžiažmogiai-kišenės pilnėja, o atsakingumo, gerumo, kažin, ar rasime daug. Ir noras naudotis valdiškais pinigais savo labui...Tai kur jau tiems beveik 60% žmonių, gyvenančių iš minimalių sąnaudų. Aišku, kad jiems svarbu akcijos, pigios prekės, nes, jei neieškos tų pigių prekių, gal neturės kuo pamaitinti vaikus, o gal patys pavalgyti, neturės avalynės, kuriai, norint nusipirkti, reikia taupyti ne vieną mėnesį.....Apie kokius gyvunus dar galima kalbėti? žinoma, jei jau turi tą gyvūnėli, tai dažniausiai jį ir myli, bet ne visada myli aplinką, kurioje "gano" tą gyvūnėlį-ir vėl gi, kartais dėl to, kad maišelių neturi iš ko nusipirkti, o kartais iš blogo auklėjimo, o kartais dėl to, kad čia pasijaučia ponu-valytoja sutavrkys.....ir nereikia mums tų tyrimų, nes ir taip viskas aišku....

SUSIJUSIOS NAUJIENOS