„SODROS“ ATSTOVĖ ATSKLEIDĖ, KOKS YRA DIDŽIAUSIAS LIETUVOJE GAUTAS PENSIJŲ ANUITETAS

Iš viso Lietuvoje pensijų anuitetus jau įsigijo per 1300 asmenų. Mažiausias anuitetas šiuo metu siekia devynis eurus, didžiausias – daugiau nei 300 eurų, praneša LNK. 

Sodra suskaičiavo kaupiančiųjų pensijai pinigus. Senatvėje žmogus vidutiniškai prie pensijos prisiduria 64 eurus.

„Ilgiausiai žmonės kaupia nuo 2004-ųjų metų, šiandien jau būtų daugiau kaip aštuoniolika metų. Mūsų istorijoje didžiausią pensijų anuitetą gauna asmuo, kuris sukaupęs virš 60 tūkst. eurų. Kadangi asmuo buvo jau virš 70 metų amžiaus, o tai irgi svarbus veiksnys pensijų anuiteto dydžiui, jo išmoka siekė 338,76 eurų“ – teigė „Sodros“ pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.

Jeigu žmogus jau yra 65-erių ir yra sukaupęs 10 tūkst. eurų sumą, jo pensijų anuiteto išmoka galėtų būti nuo 35 iki 45 Eur.

„Jeigu jis pasirinktų standartinį pensijų anuitetą, t. y. anuitetą be paveldėjimo galimybės, jo išmoka būtų maždaug 45 Eur. Jeigu pasirinktų standartinį pensijų anuitetą su garantuotu mokėjimo laikotarpiu, kad žmogui nesulaukus 80 metų, jam neišmokėtos išmokos būtų paveldimos, tai tokiu atveju jis gautų maždaug 41 Eur. Jeigu žmogus rinktųsi atidėtąjį anuitetą, kuris būtų mokamas tik nuo 85 metų, o iki to laiko pensijų kaupimo bendrovė mokėtų periodines išmokas, jo pensijų anuitetas siektų 35 eurus“, – tiksliai įvardino D. Gerulytė.

Dažniausiai žmonės renkasi standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu.

„Dažniausiai žmonės renkasi standartinius pensijų anuitetus, kadangi jie siūlo stabilias išmokas, nes atidėto anuiteto atveju periodinės išmokos yra mokamos pensijų kaupimo bendrovių ir jos priklauso nuo pensijų fondų rezultatų – gali tiek didėti, tiek mažėti. Pats populiariausias yra standartinis su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu, nes žmonėms labai svarbi ir paveldėjimo galimybė. Daugiau kaip du trečdaliai žmonių renkasi pastarąjį“, – tvirtino D. Gerulytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pensijų anuitetų jokie išoriniai veiksniai neveikia, todėl, kad tai yra „Sodros“ įsipareigojimas pensijų anuitetų gavėjams mokėti stabilias išmokas.

Karas Ukrainoje ar infliacija pensijų anuitetams įtakos neturi, nes „Sodra“ yra įsipareigojusi anuitetų gavėjams mokėti stabilias išmokas. 

„Pensijų anuitetų jokie išoriniai veiksniai neveikia, todėl, kad tai yra „Sodros“ įsipareigojimas pensijų anuitetų gavėjams mokėti stabilias išmokas. Pensijų anuitetų fondas, kurį valdo „Sodra“, turi būti investuojamas taip, kad būtų užtikrintas visą gyvenimą stabilių išmokų mokėjimas. Mes tuos pinigus investuojame ir trumpalaikėje perspektyvoje fondų vertė gali svyruoti, bet tai nesvarbu, kadangi įsipareigojimai yra ilgalaikiai ir ilgu laikotarpiu fondo vertė vis tiek augs. Tai neigiamai neveikia pensijų anuitetų gavėjų, kaip tik, gali paveikti teigiamai – kai yra uždirbamas pelnas ir jis realizuojamas „Sodra“ paskirsto pelną anuitetų gavėjams“, – aiškino „Sodros“ pensijų anuitetų skyriaus vedėja.

Dėl geopolitinės situacijos daugumos investicijų vertė pasaulyje krito, tačiau kalbant apie pensijų anuitetą jaudintis nereikėtų, nes ilgajame laikotarpyje investicijų kreivė kyla į viršų.

„Nenuostabu, kad visų investicijų vertė šiemet mažėja, taip pat mažėja ir pensijų anuitetų fondo turto vertė, tačiau per ankstesnius metus mes buvome sukaupę nemažai tiek realizuoto, tiek nerealizuoto pelno. Matome, kad šiandien visi įsipareigojimai yra padengti turtu. Įstatymas numato, kad ilgu laikotarpiu turtas turi padengti įsipareigojimus pensijų anuitetų gavėjams. Aišku, tam tikrais laikotarpiais tas padengimas turtu gali būti ir ne šimtaprocentinis, jeigu tai yra susiję su rinkos svyravimais, nes, kaip minėjau, vertė ne tik krenta, bet ir kyla vėliau“, – komentavo D. Gerulytė.

Pensijų anuiteto lėšos kaupiamos nuolatos investuojant, tad dabar, kai akcijų kainos nukritusios žemiau, jos perkamos už pigesnę kainą. Ateityje, akcijų kainoms sugrįžus į pradinę kainą ar net pabrangus, sukauptas turtas bus didesnis.

„Kiekvieną dieną mes gauname naujas įmokas ir tos įmokos yra investuojamos vis pigiau ir pigiau. Yra žymiai lengviau investuoti į atpigusias akcijas ar obligacijas, taip mes kaupiame potencialą ateities pelno augimui. Žymiai sunkiau būtų investuoti į gerokai pabrangusias akcijas, kai žinai, kad tai jau yra pervertintas turtas“, – aiškino D. Gerulytė.