Naujausia statistika byloja, kad statybų sektorius atsigauna ir yra iš tų, kurie gerina ir bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklį. Tą pažymėjo ir premjeras Algirdas Butkevičius.

Lemiamas veiksnys – politika

Tiesa, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad reali situacija nėra vertintina taip vienareikšmiškai kaip statistiniai skaičiai. Jo teigimu, asociacijos nariai stebi situaciją ir renka informaciją, kiek statybų įmonės turi užsakymų ateičiai.

"Situacija yra dviprasmiška. Tam tikruose regionuose įmonės tikrai turi užsakymų, juose trūksta amatininkų ir specialistų, kurie tuos užsakymus padėtų įgyvendinti. Kituose regionuose taip nėra, – situaciją apibendrino Statybininkų asociacijos vadovas. – Šiuo atžvilgiu gerai sekasi Vilniaus, Alytaus bendrovėms, Klaipėdos įmonėms – šiek tiek santūriau, Kaune, kad būtų nebloga padėtis, reikėtų išlaikyti dabartinį rodiklį. Taigi projektai netolygiai pasiskirstę per Lietuvą."

Pasak D.Gedvilo, žiūrint į ateitį, pastatų modernizavimo ir renovacijos apimtis gali dar ūgtelėti, gali prasidėti visuomeninių pastatų renovacija. Infrastruktūros objektų projektų gausos nematyti, didesnio proveržio nereikėtų tikėtis ir gyvenamųjų pastatų statybos srityje.

D.Gedvilas įsitikinęs, kad tai, kur link toliau kryps statybų sektoriaus kreivė, šiemet labiausiai priklausys nuo politinių ir geopolitinių aplinkybių. "Nuo šių aplinkybių labai priklauso privačių investuotojų nuotaikos. Kol kas jie lūkuriuoja, stebi, ar čia investuoti verta", – sakė pašnekovas.

Postūmis ekonomikai

Statistiniai skaičiai rodo optimistines gaires. Patikslintais duomenimis, 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 9,2596 mln. eurų, apskaičiavo Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su atitinkamu 2013 m. ketvirčiu, realus BVP padidėjimas sudarė 2,5 proc., o palyginti su 2014 m. trečiuoju ketvirčiu – 0,6 proc., panaikinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką.

Išskiriama, kad 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu, sparčiausiai augo būtent statybos įmonių pridėtinė vertė – 11,6 proc.

Iš viso 2014 m. BVP siekė 36,2879 mln. eurų ir, palyginti su 2013 m., padidėjo 3 proc., panaikinus darbo dienų skaičiaus įtaką. Ankstesnis BVP įvertis rodė 2,9 proc. augimą. Daugiausia įtakos šalies ūkio augimui 2014 m. turėjo statybos (15,5 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (3,5 proc.) bei pramonės (3,4 proc.) įmonių veikla.

Daugiau optimizmo

Sudarydami vasario mėnesio ekonominių vertinimų rodiklį, Statistikos departamento specialistai taip pat pažymi, kad vasarį statybos sektoriuje verslo tendencijos buvo geresnės nei prieš metus. Šį vasarį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, 5 proc. mažiau įmonių vadovų blogai vertino statybos darbų paklausą. Daugiau nei pusė (53 proc.) įmonių vadovų statybos darbų paklausą vertino kaip pakankamą. Statybos darbų apimtis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo: 22 proc. apklaustų įmonių vadovų sakė, kad statybos darbų padaugėjo, 36 proc. nurodė, kad sumažėjo. Prieš metus rodikliai buvo atitinkamai 13 ir 51 proc.

Šių metų vasarį darbuotojų skaičiaus prognozė statybos sektoriuje irgi optimistiškesnė nei prieš metus, teigiama Statistikos departamento pranešime. Didinti darbuotojų skaičių žadėjo 18 proc. apklaustų įmonių vadovų, mažinti – 12 proc. Prieš metus šie rodikliai buvo atitinkamai 19 ir 17 proc. Šį vasarį mažiau įmonių vadovų numatė statybos darbų didėjimą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Statybos darbų užsakymų didėjimą numatė 27 proc. apklaustų įmonių vadovų, o 8 proc. prognozavo, kad užsakymų mažės. Prieš metus – atitinkamai 35 ir 13 proc.

Dauguma (73 proc.) respondentų vasarį prognozavo, kad statybos darbų kainos nesikeis, 22 proc. – kad didės.