Sukritikavo galimybių pasą: turėjo paskatinti vakcinuotis, o išsisėmė dar iki įsigaliojimo | KaunoDiena.lt

SUKRITIKAVO GALIMYBIŲ PASĄ: TURĖJO PASKATINTI VAKCINUOTIS, O IŠSISĖMĖ DAR IKI ĮSIGALIOJIMO

  • 1

Praėjus mėnesiui nuo tada, kai šalyje pradėtas taikyti galimybių pasas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė pažėrė pastebėjimų ir kritikos. Jos teigimu, šis ribojimas nepaskatino spartresnės vakcinacijos, kaip tikėtasi, nes „išsisėmė dar iki jo įsigaliojimo“.

„Prekybos sektorius jau mėnesį gyvena su galimybių pasu. Pradžioje bijojome eilių dėl galimybių paso patikros, tačiau turime visai priešingą rezultatą. Pirkėjai renkasi mažesnio formato parduotuves, veikiančias be galimybių paso. Taip daro net tie žmonės, kurie turi galimybių pasus! Kodėl? Gal nesinori rūpintis dėl galimybių paso, gal dėl privalomų kaukių nebemato skirtumo. Atsakymo nežinau. Tik matau, kad ribojimas, kuris turėjo paskatinti vakcinuotis ir prisidėti prie saugesnio apsipirkimo, išsisėmė dar iki jo įsigaliojimo. Galimybių pasą jau turime mėnesį, tačiau susirgimų atvejų skaičiai, deja, bet nekoreliuoja“, – savo poziciją socialiniame tinkle „Facebook“ išsakė R. Vainienė.

Taip pat Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė pateikė savo pastebėjimus dėl galimybių paso taikymo prekybos sektoriuje.

Pasak jos, turimais trijų tinklų duomenimis, didžiosiose maisto prekių parduotuvėse, aptarnaujančiose su galimybių pasu, klientų sumažėjo maždaug ketvirtadaliu. Dėl pasikeitusių srautų parduotuvėse, veikiančiose su galimybių pasu, vienam pirkėjui tenka 23,2 kv.m., o aptarnaujančiose visus – 9,6 kv.m.

„Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kuriose prašoma galimybių paso. Beje, tik Lietuva ir Kipras Europoje prašo galimybių paso maisto prekių parduotuvėse. Galimybių paso tvarka dar galioja ir Prancūzijoje, o nuo šios savaitės ir Latvijoje, tačiau jo prašoma tik didesniuose prekybos centruose, ne pirmo būtinumo prekėmis prekiaujančiose parduotuvėse“, – pavyzdį pateikė R. Vainienė.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovės teigimu, absoliuti dauguma šalių prekyboje reguliuoja srautus, taiko ploto ribojimus vienam pirkėjui. Dėl teisės aktais įvestos 1500 kv. m. prekybinio ploto ribos, atsirado skirtis pačioje prekyboje maisto produktų rinkoje.

„Na, pasimatavome galimybių pasą prekyboje. Nebemarinuokime laiko ir judėkime pirmyn. Mano giliu įsitikinimu, ką rodo jau pusantrų metų patirtis, prekyba gali veikti esant bet kokiai epidemiologinei situacijai. Tiesiog turi būti surikiuotas lankytojų srautas“, – rašė R. Vainienė.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

kada

baigsis si svabfasistyne diktatura globojama /geroves/ magnato marinetes pareigose ?;;;

SUSIJUSIOS NAUJIENOS