Sumažėjo nepriteklių patiriančių gyventojų: priežasčių – ne viena | KaunoDiena.lt

SUMAŽĖJO NEPRITEKLIŲ PATIRIANČIŲ GYVENTOJŲ: PRIEŽASČIŲ – NE VIENA

Materialinį nepriteklių patiriančių gyventojų dalis Lietuvoje pernai buvo mažiausia per dešimtmetį.

Pagal Statistikos departamento duomenis, praėjusiais metais didelį materialinį nepriteklių patyrė 11,1 proc. šalies gyventojų, 2017 m. – 12,4 proc., kai ekonominio klestėjimo metu 2008 m. šis rodiklis siekė 12,5 proc., o per krizę 2010 m. didelį materialinį nepriteklių patyrė 19,9 proc. gyventojų.

Materialinio nepritekliaus lygis šalyje taip pat nuosekliai mažėja: pernai šis rodiklis siekė 23,1 proc., 2017 m. – 24,4 proc., klestėjimo metu 2008 m. – 23 proc., per krizę 2010 m. materialinį nepriteklių patyrė 36,3 proc. šalies gyventojų.

„Materialinis nepriteklius labiausiai mažėjo vaikų ir vyresnio amžiaus gyventojų grupėse. (...). Praėjusiais metais buvo įvesti universalūs vaiko pinigai bei mokama papildoma išmoka gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams, didintos senatvės pensijos“, – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime cituojamas ministras Linas Kukuraitis.

Pažymima, kad didžiausias materialinio ir didelio materialinio nepritekliaus lygio mažėjimas fiksuojamas 65 metų ir vyresnių gyventojų bei vaikų grupėse.

Nepriteklius skaičiuojamas, įvertinus gyventojų rūpesčius skiriant lėšų būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams, kredito įmokoms, savaitės trukmės atostogoms ne namuose, būsto šildymui, mėsai, žuviai ar analogiškam vegetariškam maistui kas antrą dieną, nenumatytoms išlaidoms ir automobiliui, kurio negali įsigyti dėl lėšų stokos.

Jeigu namų ūkis susiduria su bent keturiais sunkumais iš šešių, laikoma, kad jis patiria didelį materialinį nepriteklių. Jeigu susiduria su tam tikrais sunkumais apmokėdami sąskaitas išvardintose srityse, tuomet laikoma, kad patiriamas materialinis nepriteklius.

SADM taip pat atkreipė dėmesį į sprendimus, kurie pernai prisidėjo prie materialinio nepritekliaus mažėjimo.

Vienas iš tokių – vaiko pinigai. Pernai visiems vaikams pradėta mokėti universali 30 eurų išmoka vaikui, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms mokėta papildoma išmoka, priklausomai nuo vaiko amžiaus – 15,2 arba 28,5 euro. Vaiko pinigus vidutiniškai praėjusiais metais apytiksliai gavo 492 tūkst. vaikų, iš kurių apie 130 tūkst. taip pat buvo mokama papildoma išmoka.

Prie materialinio nepritekliaus mažėjimo prisidėjo ir pensijų didinimas. Vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą per vienus metus pakilo nuo 301 iki 337,5 euro, vidutinė pensija – nuo 287 iki 319 eurų. Tai lėmė senatvės pensijų indeksavimas ir papildomas socialinio draudimo bazinės pensijos didinimas.

Pernai taip pat didėjo socialinės pašalpos nepasiturintiems. Pernai, palyginti su 2017 m., vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam gyventojui išaugo nuo 65,5 iki 80,9 euro, pirmą kartą po krizės buvo padidintos valstybės remiamos pajamos, todėl į piniginę socialinę paramą galėjo pretenduoti gyventojai su didesnėmis pajamomis.

Nuo pernai taip pat įsigaliojo įstatymai, kurie leidžia neįskaityti dalies pajamų, kai pretenduojama į piniginę socialinę paramą. Pavyzdžiui, skaičiuojant, ar šeima gali pretenduoti į socialinę pašalpą, taip pat būsto šildymo, vandens išlaidų kompensacijas, į pajamas neįskaitomi vaiko pinigai ir 15-35 proc. darbo pajamų, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus. Pernai įtvirtinta ir nuostata, kad socialinę pašalpą gavęs ir dirbti pradėjęs asmuo turi teisę kurį laiką gauti 50 proc. iki įsidarbinimo mokėtos išmokos.

Prie materialinio nepritekliaus mažėjimo, pasak SADM, prisidėjo ir išaugusios nedarbo socialinio draudimo išmokos. Dėl kartu su Darbo kodeksu priimtų teisės aktų išaugo išmokos darbo netekusiems žmonėms, kurie dirbdami mokėjo įmokas ir taip apsidraudė nuo pajamų netekties nedarbo laikotarpiu. Pernai sausį ji siekė 282 eurus, gruodį – 305 eurus.

Rašyti komentarą
Komentarai (6)

Anonimas

Nu jus durniai ir ne kitaip.Cia Lietuvoj visi ipratinti valdzios kad zmones gyventu be pasalpos.Visose turtingose salyse pasalpos mokamos.O tai lengviau zmonems gyvent.Cia kalta Lietuvos valdzia tos prakeiktos seniunijos kur nuslepia pasalpas.

man patinka:))

..Nepriteklius skaičiuojamas, įvertinus gyventojų rūpesčius skiriant lėšų būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams, kredito įmokoms, savaitės trukmės atostogoms ne namuose, būsto šildymui, mėsai, žuviai ar analogiškam vegetariškam maistui kas antrą dieną, nenumatytoms išlaidoms ir automobiliui, kurio negali įsigyti dėl lėšų stokos.'' BET! foto "gera!!" iejgu ant to foto butu- ..Lietuvos "ministras"- Linas " Kuku(KAKA) Raka.Kakaitis".!!".. uz- ..vidutinė pensija – nuo 287 iki 319 eurų.!!!:)))

tempor

Žmonės iki 80 metų amžiaus pragyvenimui dar gali užsidirbti ir gyventi be jokių pašalpų
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS