Pradžią, kai reikia pasispausti, pereina kone kiekviena jauna šeima.

„Pakankamai daug ribojome, bet per metus sugebėjome susitaupyti, o pirkome vidutinį jaunos šeimos butą – trijų kambarių“, – pasakojo vilnietė Deimantė.

Deimantė su vyru nuosavą būstą įsigijo prieš šešerius metus. Kad iš banko gautų paskolą, reikėjo 17 tūkstančių eurų pradinio įnašo.

„Geriau turėti savo būstą ir auginti vaiką jame, negu nuomotam. Visada taip“, – pridūrė Deimantė.

Daliai vilniečių svajonė įsigyti nuosavus namus kasmet vis tolsta. Pradinis įnašas bankui svyruoja apie 20 tūkstančių eurų. Taigi jam sukaupti iš vidutinės algos užtrukti gali ir porą dešimtmečių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tuomet, kai dar nebuvo labai pabrangęs būstas, iki 2021 metų vidutinė šeima Vilniuje galėdavo įpirkti apie 80 kvadratinių metrų butą. Dabar įperkamas plotas yra sumažėjęs iki maždaug 63 kvadratinių metrų“, – patikslino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Situacija dabar geresnė nei prieš metus. Mažėjo palūkanos, augo atlyginimai.

„Sandorių skaičius yra išaugęs apie 50 procentų ir artėja prie rekordinių aukštumų, kurias matėme 2022 metais“, – teigė N. Mačiulis.

Nerijus Mačiulis / S. Lisausko / BNS nuotr.

Taip užburtas ratas ir sukasi – auga paklausa, pučiasi ir kainos. Sostinėje šiemet jos ūgtelėjo dar maždaug 5 procentais.

Taigi konservatoriai susirūpino, kad vilniečiams nesibaigtų taip, kaip daliai kitų europiečių.

„Formuojasi ištisos kartos, kurios taip ir nebeturės savo būsto, o tiktai jį nuomosis“, – tvirtino TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Yra tokia mada, mes tik 30 metų vėl atgavę nepriklausomybę ir tas separatistinis noras turėti savo yra labai lietuvių kraujyje“, – įsitikinęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Įprastai kritikuojantys įvairias lengvatas, dabar siūlo pagalbos ranką. Kad dešimtmečius kaupti nereikėtų, pradinį įnašą jaunoms šeimoms garantuoti galėtų valstybė.

„Jeigu jis atitinka kitas sąlygas, tai reiškia, jis geba grąžinti paskolą dėl savo turimų pajamų lygio“, – teigė Seimo narė (TS-LKD) Gintarė Skaistė.

Viską kuruotų nacionalinis plėtros bankas ILTĖ.

„Žmogus kreiptųsi, valstybė garantuotų už pradinį įnašą ir žmogus iš karto pradėtų mokėti būsto įmokas. Pradinį įnašą sumokėtų su visa kita paskolos dalimi tiesiog išmokėjimo eigoje“, – paaiškino G. Skaistė.

Gintarė Skaistė / R. Riabovo / BNS nuotr.

Konservatoriai turi ir daugiau pasiūlymų. Jei iš antros pensijų pakopos atsiimi sukauptus pinigus, bet skiri juos pirmajam būstui įsigyti, gali pasilikti ir valstybės paskatą. Naudotis tuo galėtų tik žmonės iki 35-erių. Vidutiniškai tokie būna sukaupę apie 3 tūkstančius eurų.

„Gal Vilniuje tai nėra didelė suma, bet regionuose galėtų padengti netgi iki pusės pradinio įnašo, o Vilniuje būtų penktadalis šeštadalis pradinio įnašo“, – sakė G. Skaistė.

Valdantieji tokiu konservatorių dosnumu nustebę, nes patys būdami valdžioje subsidijas jaunoms šeimoms smarkiai apkarpė.

„Tie patys konservatoriai buvo nustatę labai mažą sumą šiems metams pirmo būsto įsigijimui – paramai buvo skirta 6 milijonai, o mes padidinome iki 10 su puse“, – prisiminė paskirtoji premjerė Inga Ruginienė.

„Susidarė didžiulės eilės, tada jauni žmonės pyko – sugundė ir pametė, tada atsirado įstatymo pakeitimai, nauja eilė. Tai, ką mes prižadame ir nepadarome, va čia labiausiai žmones ir sunervina“, – teigė A. Sysas.

Tik klausimas, ar valstybė milijonus iš tiesų meta ten, kur reikia? Mat subsidijas gavę gilyn į regionus nesikrausto, būstus perka šalia didmiesčių.

„Galbūt reikia ieškoti priemonių ne tų, kurios skatintų gyventojus pasirinkti būstą tam tikroj vietoj, toks dirbtinis planavimas“, – atviravo N. Mačiulis.

O vilniečių problemos, panašu, pačių vilniečių reikalas.

„Mes vis dėlto fokusuojamės į regionus ir manome, kad ten reikėtų pagalbą teikti jaunoms šeimoms, kad jie kurtųsi, norėtų tenai gyventi“, – teigė valstiečių frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

„Iš praeitos Vyriausybės, kuri baigė savo trumpą pasirodymą, ir iš dabartinės, kuri rengia savo programą, tai įrašytas šitas klausimas kaip probleminis“, – kalbėjo Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Valdas Benkunskas / P. Peleckio / BNS nuotr.

Vilniaus meras sako, kad savivaldybė kuria savo planą, kaip paversti būstą įperkamesnį. O šalies lygmeniu siūlo įvesti terminą statybos leidimams. Teigiama, norint, kad situacija stabilizuotųsi, reikia daugiau statyti.

„Labai dažnai spekuliuojant rinkoje visais procesais, investuotojai padaro tą popierinį darbą ir tiesiog ieško tinkamo momento, kada parduoti savo sklypą su statybos leidimu. Tai mes turime tūkstančius statybos leidimų, kurie yra išduoti prieš penkerius ir seniau metų“, – aiškino V. Benkunskas.

Jei įperkamumas gerės, o būsto rinkoje daugiau neatsiras, kainos ir toliau augs.

Beje, nuo kitų metų Lietuvos bankas žada koreguoti minimalaus pradinio įnašo dydį. Vietoj dabartinių 15 procentų, užtektų 10 procentų būsto vertės.