„Nuo pat nepriklausomybės atgavimo mūsų svajonė, ypatingai įstojus į ES, buvo gyventi kaip europiečiams. Nors daugelį statistikų lyginame šalies viduje (skurdo riziką, viduriniąją klasę), tačiau svarbu, kaip Lietuva atrodo ES kontekste. Labai įdomi statistika – mūsų pajamos, kurios vis kilo, yra pakankamai aukštos, kad didesnė dalis žmonių galėtų save priskirti vidurinei klasei ES kontekste. Preliminariais duomenimis, tokių asmenų jau yra apie pusę. Tai – didelis lūžis. Sakykime, kad savo svajonę pasiekėme pusiau“, – teigė Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Priežastys, lėmusios spartų ekonominį virsmą

Lietuva užtruko du dešimtmečius, kad priartėtų prie ES ekonominio vidurkio. Įstojus į ES, mūsų pajamos skyrėsi septynis kartus, o įsivedus eurą – tris. Viena iš priežasčių, lėmusi ekonomikos šuolį, – spartus pajamų augimas. Antroji, anot pašnekovo, sumažėjusi pajamų atskirtis. Dar vienas svarbus veiksnys – dalies ES šalių smarki stagnacija. Visai Europai stagnuojant, Lietuvai ekonominį vidurkį pasivyti yra lengviau, bet dabartinis mūsų šalies indėlis taip pat yra didelis.

„Į vidurkį įeina ir Graikija, kurios pajamos per penkiolika metų visiškai nepaaugo. Ji tokia – vienintelė. Italijos ir Prancūzijos pajamos per tiek pat metų išaugo tik 30 procentų. Taigi, yra šalių, kurios stagnuoja, neauga, o mes savo augimo nevertiname. Atrodo, kad augant Lietuvai, auga ir kitos valstybės“, – pasakojo pašnekovas.

Dabar Lietuva – brandesnė valstybė

Anot Ž. Maurico, viduriniosios klasės stiprėjimas lemia gebėjimą išlikti stabiliems augimo kelyje, nepaisant pandemijos, geopolitinių neapibrėžtumų bei prekybos karų. Lietuva yra pasiekusi aukštesnį brandos lygį, lyginant su 2007–2008 krizės metais. Didėjanti gyventojų dalis, gaunanti pakankamai solidžias pajamas, lyginant europiniu kontekstu, padeda išlaikyti demokratijos stabilumą.

„Tokią šalį yra sunkiau išbalansuoti. Manau, kad tinkamu laiku sugebėjome padaryti paskutinį stumtelėjimą, dėl kurio jau esame brandesnė valstybė“, – teigė ekonomistas.

Tokią šalį yra sunkiau išbalansuoti. Manau, kad tinkamu laiku sugebėjome padaryti paskutinį stumtelėjimą, dėl kurio jau esame brandesnė valstybė

Sritys, kuriose Lietuvai reikėtų pasitempti

Šalies viduje vis dar yra pakankamai didelė nelygybė. Pavyzdžiui, valstybinės pensijos. Vyresnio amžiaus asmenys, ypatingai moterys, kurių vienintelis pajamų šaltinis – valstybinė pensija, apie vidutinio europiečio gyvenimo būdą gali tik pasvajoti. Dar viena problema – regioninė atskirtis. 

„Lyginant su Baltijos valstybėmis, mes esame stipresni. Mūsų sektoriai tobulėja: žemės ūkio, transporto ir pramonės. Taip pat nesame vieno miesto valstybė. Visa tai svariai prisideda prie statistikų, kurias matome“, – aiškino Ž. Mauricas. 

Ekonomistas teigia, kad estai spartaus ekonominio augimo Lietuvai pavydi. Ar mums gali pavydėti ir daugiau valstybių?

„Kuo piečiau, tuo didesnės akys, žiūrinčios į mus. Aplenkėme Graikiją, portugalai, matydami, kad rytiečiai juos lenkia, taip pat vis bando nertis iš kailio. Taip pat mūsų pajamos didesnės už Rumunijos, kažkiek didesnės ir už Slovakijos. Anksčiau Centrinės Europos valstybės buvo pirmūnės, o dabar – Baltijos“, – teigė jis.