Finansinė grėsmė

Tarptautinių sukčių įrankis – netikri eurai

Europos pinigų padirbinėtojų akiratyje – ir Lietuva

Gyventojams yra vienintelis tikrinimo būdas – vizualus. Liudo Dambrausko nuotrauka

Lietuva dar neįstojo į Europos Sąjungą, bet jau jaučia atidų Vakarų Europos pinigų klastotojų dėmesį. Šis teiginys pagrįstas tuo, kad Lietuvoje ne kartą aptikta didelių puikios kokybės suklastotų eurų partijų. Lietuvos užsienio reikalų ministerija jau turi statistinių duomenų apie suklastotų eurų aptikimą.

Tai rodo atvejis Kretingoje, kai vienos bendrovės ir banko kasininkai nesugebėjo iškart pažinti klastotės. Kasininkai eurams tikrinti naudojo įprastus aparatus. Vėliau klastotė buvo išaiškinta tik pasitelkus sudėtingesnį brangų prietaisą, veikiantį pagal kitokius principus negu įprasti “peršviečiantys” aparatai. Ar pas mus įregistruoti atvejai reiškia, kad daugelis Lietuvos kasininkų lieka beginkliai prieš išradingus pinigų klastotojus, kurie savo banknotus gamina tikrai ne Lietuvoje?

Įprasti aparatai - neefektyvūs

Kokius banknotų tikrinimo prietaisus šiandien naudoja ne tik pardavėjai, bet ir bendrovių bei bankų kasininkai? Reikia pasakyti, kad centriniai bankų biurai turi visą reikalingą aparatūrą, taip pat ir brangią, bei patyrusius kasininkus. To nepasakysi apie nedidelius bankų skyrius ir smulkių bendrovių kasininkus. Dažnai jie naudojasi neefektyviais prietaisais, kurie, nors ir būdami skirtingi, veikia vienodai. Prietaisas ultravioletiniais spinduliais peršviečia specialius ženklus, kuriuos sukuria pinigų gamintojai. “Joninė lempa (pripildyta gyvsidabrio garų) šviečia ir spinduliuoja.

Tačiau ji pagaminta ne iš paprasto, bet vadinamojo uviolinio stiklo, kuris praleidžia tik ultravioletinius spindulius, apšviečiančius žmogui be apšvietimo nematomus ženklus, – “Klaipėdai” sakė vienas inžinierius – Tokį banknotų “peršvietimo” prietaisą namuose gali pasigaminti kiekvienas kvalifikuotas inžinierius elektrotechnikas. Dar tarybiniais laikais kai kurie žmonės, dirbę su valiuta, turėjo tokius savadarbius prietaisus. Jie buvo gremėzdiški. Dabar, miniatiūrizacijos epochoje, toks prietaisas yra kiekvienoje prekybos centro kasoje.”

Valiutai – kitokie prietaisai

Tačiau tokie prietaisai su ultravioletiniais spinduliais tinka tik primityvioms klastotėms išaiškinti. Eurų autentiškumui nustatyti reikia kitokių prietaisų, veikiančių pagal kitus principus. Sukčiai išmoko “apgaudinėti” prietaisus su ultravioletiniais spinduliais, gamindami aukštos kokybės eurus.

“Prietaisai su ultravioletiniais spinduliais labai populiarūs tarp kasininkų, tai nebrangūs ir prieinami aparatai. Tačiau, naudodamiesi šiais prietaisais, kasininkai gali apsirikti ne tik pražiopsodami klastotę. Tikrą, bet išskalbtą banknotą prietaisas gali įvertinti kaip suklastotą, nes skalbimo miltelių cheminiai reagentai sunaikina banknotų liuminescencines savybes”, - teigė Lietuvos banko pinigų ekspertizės skyriaus viršininkas Algimantas Sodeika. Pasak eksperto, sudėtingesni yra infraraudonųjų spindulių prietaisai. Bet jie kainuoja brangiau nei įprasti. A. Sodeika mano, kad svarbiausias eksperto instrumentas vis dėlto lieka didinamasis stiklas, su kuriuo, pasitelkus savo žinias, visada galima išaiškinti klastotę. Ekspertas vizualiai įvertina popieriaus faktūrą, mikrodetales, apsauginių juostų ir hologramų būklę.

Kaip apsisaugoti?

“Hansabanko” Klaipėdos regioninio skyriaus klientų aptarnavimo vadovė Kristina Mašerujeva sako, kad sukčiai vengia centrinių skyrių, nes juose yra visa šiuolaikiška banknotų autentiškumo nustatymo technika. Taip pat mano ir Vilniaus banko Klaipėdos regioninio skyriaus klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojai.

Eurų autentiškumo nustatymo aparatai gali atskirti dešimtis parametrų, neprieinamų prietaisams su ultravioletiniais spinduliais. Vilniaus bendrovės, parduodančios ir aptarnaujančios įvairių tipų banknotų tikrinimo aparatus, direktorius Zigmantas Šoblickas patvirtino, kad patikimesni tie prietaisai, kurie veikia infraraudonųjų spindulių diapazone. Toks prietaisas ištiria viską: specialiuosius ženklus, mikrospaudą, dažus, popierių, magnetinę juostelę ir kitus parametrus. Vaizdžiai tariant, prietaisas nuskaito duomenis, kurių žmogus nemato (dirbdamas prietaisu su ultravioletiniais spinduliais, kasininkas privalo vizualiai nustatyti klastotę). Šiuolaikiškas prietaisas veikia ir su infraraudonaisiais, ir su ultravioletiniais spinduliais, kurie, anot Z. Šoblicko, kartu geriau ištiria banknotą negu vienos rūšies spinduliai. Šiuolaikiškas prietaisas – tai kompiuteris. Kasininkui tereikia stebėti garso ir šviesos signalą – išaiškinęs klastotę, prietaisas pypsi, užsidega raudona lemputė.

Gelbsti “įgudusi akis”

Ne visi bankų skyriai turi tokius šiuolaikiškus prietaisus, nes eurams ir doleriams tirti reikia skirtingų prietaisų.

Pasak vieno nedidelio banko poskyrio, įsikūrusio uostamiestyje, kasininkės, blogesni reikalai tikrinant eurus. “Nėra prietaiso, nuskaitančio eurų parametrus, todėl tenka pasikliauti savo patirtimi. Sukčiai taip sumaniai padirbinėja eurus, kad aparatas su ultravioletiniais spinduliais klastotės nenustato. Mačiau suklastotų eurų, kurių švietė ir žvaigždutės, ir užrašai, ir mikropluoštai. Tai yra prietaisas neužfiksavo klastotės, – teigė kasininkė. – Tikriname eurų hologramas, kurios rodo trijų lygių piešinius. Netikra holograma atsiklijuoja, trinant arba lankstant – plyšinėja, trupa. Mums svarbiausias instrumentas – asmeninė patirtis.”

Lietuvoje tik kelios bendrovės prekiauja sudėtingais pinigų tikrinimo aparatais. Daugelis firmų parduoda primityvius, 50-200 Lt kainuojančius prietaisus su ultravioletiniais spinduliais. Sudėtingesniais, kainuojančiais 120-400 Lt, taip pat aparatais, kurie eurų ir dolerių parametrus nuskaito infraraudonaisiais spinduliais ir kainuoja 600-4 300 Lt, prekiauja vos kelios firmos. Kai kurie kasininkai pripažįsta, kad reikia daug žinių ir klastočių išaiškinimo “rankiniu būdu” patirties. Ar visi mūsų kasininkai turi tokios patirties?

Skirtingo lygio klastotės

Daugumą litų padirbo diletantai, neprofesionalai. Dažniausiai koks nors moksleivis spalvoto kopijavimo aparatu štampuoja “banknotus” su vienodais numeriais. Primityviausi netikri banknotai gaminami suklijuojant dvi puses – priekinę ir atvirkščiąją. Labiau patyrę padirbinėtojai bando klastotę išspausdinti abiejose vieno lapo pusėse.

Profesionalūs klastotojai eina ilgesniu keliu: jie parenka popierių su vandens ženklais ir spalvotais plaukeliais, gamina specialius dažus. Labiausiai patyrę klastotojai gamina popierių – jo struktūra turi priminti audinį. Tarkime, peršviečiant ar apžiūrint pro didinamąjį stiklą eurus ar dolerius, matyti, kad jie tarsi išausti. Po to ateina atsakingiausia akimirka: aukščiausios klasės graveris pagamina klišę, pagal kurią spaustuvėje spausdinama “produkcija”. Klišė laikoma vertingiausia pinigų klastotojo įrangos dalimi.

Tačiau šiuolaikiškos technologijos verčia atsisakyti tradicinio klišių gaminimo būdo. Pasitelkiama kompiuterinė technika. Pinigų klastotojai priversti pakartoti visą pinigus gaminančios valstybinės įmonės technologijos procesą. Todėl specialistai tvirtina, kad Lietuvos sukčiams neįmanoma geros kokybės eurus gaminti mūsų šalyje – ne ta kvalifikacija. “Tai - ne pavogti iš verslininko “Lexus” arba papirkti muitininką. Pinigams gaminti reikia daugelio sričių žinių ir intelekto. Geriausiu atveju vietiniai sukčiai gali suklastotų eurų įvežti į Lietuvą ir čia juos platinti”, - teigė vienas kriminalistas klaipėdietis.

Lietuvai atsisakius nacionalinės valiutos ir perėjus prie euro, padaugės ir suklastotų eurų. Kaip apsisaugoti nuo klastotojų? Pasak bankų darbuotojų, padėti gali aktyvesnis atsiskaitymas negrynaisiais pinigais. Z. Šoblicko nuomone, yra trys žinių apie valiutą lygiai: vartotojų, bankų darbuotojų ir ekspertų. Dėl bankų ir ekspertų galima nesibaiminti – šiuolaikiškų aparatų neturintys nedideli skyriai vėliau jų įsigis. Kitas dalykas – vartotojai, kuriuos, anot Z. Šoblicko ir A. Sodeikos, reikia nuolat šviesti.