Po to, kai dienraštyje pasirodė publikacija apie "airBaltic" vykdytus tiesioginių skrydžių, kurie vėliau buvo pakeisti į netiesioginius per Rygą, bilietų išpardavimus, redakciją užplūdo pasipiktinusių keliautojų laiškai.

Vietoj lėktuvo – špyga

Skaitytojas Gytis praėjusią savaitę grįžo iš Atėnų, kur skrido su Latvijos skrydžių bendrove "airBaltic". "Grįžę iš kelionės su žmona svarstėme, kur kreiptis dėl akivaizdaus klientų apgaudinėjimo, siekiant naudos bendrovei", – rašė skaitytojas.

Gytis į Atėnus išsiruošė rugpjūčio 19 d. Skrydis buvo suplanuotas iš Kauno per Rygą. "Atvykęs į Kauno oro uostą sužinojau, kad skrydis atšaukiamas dėl techninių kliūčių. Teko automobiliu lėkti į Rygą, nes iki skrydžio į Atėnus buvo likę vos pusketvirtos valandos, o jokios alternatyvos "airBaltic" atstovai nepasiūlė", – pasakojo apgautas keleivis.

Jo žmona tuo pačiu maršrutu į Atėnus turėjo išskristi rugpjūčio 24 d. "Į oro uostą ji atvyko šiek tiek anksčiau, tad turėjo daugiau laiko nulėkti iš Kauno į Rygą, nes skrydis vėl buvo atšauktas ir palydėtas magišku pasiteisinimu – techninės kliūtys", – neslėpė sarkazmo "airBaltic" klientas.

Per savaitę – keli atšaukimai

Tačiau tuo šeimos nuotykiai nesibaigė. Iš Atėnų jie per Rygą į Kauną turėjo grįžti rugpjūčio 26 d. "Apsidrausdami nuo nesklandumų, nusprendėme pasiaiškinti, ar vyks skrydžiai, ar jie vyko vakar. Pasirodo, skrydis vyks, o ir vakar įvyko. Nors skrydžių bendrovės atstovai buvo patvirtinę, kad bėdų nekils, lėktuvas iš Rygos nepakilo. Pikčiausia, kad pranešimas apie tai buvo gautas likus penkioms minutėms iki skrydžio. Tuo metu jau būtume buvę pusiaukelėje į Kauną automobiliu", – nemalonius nuotykius keliaujant su latvių skrydžių bendrove pasakojo kauniečiai.

Praėjus valandai po neįvykusio skrydžio, keleiviams buvo pasiūlyta grįžti į Kauną autobusu, be to, grąžinta po 10 eurų už bilietą. "Suprantu, kad už 400 eurų (40 žmonių buvo autobuse) neapsimoka rengti skrydžio. Išeina taip, kad tariami vienintelio lėktuvo "Fokker 50" gedimai susiję su reiso keleivių skaičiumi. Bet ar taip nėra tyčiojamasi iš vartotojo, kai bendrai už bilietus buvo sumokėta 2,5 tūkst. litų?" – retoriškai klausė Gytis.

Jis niekaip negalėjo suprasti, kaip gali būti, kad skrydžiai neįvyksta tris kartus per savaitę, kodėl tokiu atveju nėra tinkamai ginamos vartotojų teisės.

Melagingas išpardavimas

Į Londoną iš Vilniaus tiesioginiu reisu tikėjosi keliauti ir prieš porą mėnesių bilietus įsigijęs Sigitas bei dar penki jo kolegos. Vietoj to dabar jiems siūloma vykti per Rygą.

"Su kolegomis papuolėme į šios bendrovės apgavysčių, kurias ji vadina skrydžių optimizavimu, pinkles. Tokie "airBaltic" veiksmai turi būti sustabdyti, nes tai akivaizdus vartotojų teisių pažeidimas", – įsitikinęs skaitytojas.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra pareiškusi, kad jei įmonė apie atšaukiamą skrydį informuoja prieš dvi savaites ir pasiūlo grąžinti pinigus už bilietus ar kelionę kitu maršrutu, tai nelaikoma vartotojų teisių pažeidimu. Tačiau dažnai atšaukiami skrydžiai "airBaltic" klientus verčia manyti, kad įmonė piktnaudžiauja.

Planus lemia paklausa

Skrydžių bendrovės "airBaltic" korporatyvinės komunikacijos koordinatorė Rosita Sakalauskaitė dienraščiui šią savaitę aiškino, kad paprastai netiesioginio skrydžio sąnaudos yra didesnės nei tiesioginio, todėl parduoti bilietus mažesne kaina į tiesioginius reisus, o vėliau juos atšaukti būtų visiškai nepagrįsta verslo praktika.

Tačiau Latvijos bendrovė skrydžius planuoja atsižvelgdama į jų paklausą. "Jei tam tikrų skrydžių paklausa yra per maža, priimamas sprendimas jų atsisakyti, tuomet iškart jie išimami iš sistemos ir bilietai nepardavinėjami, – aiškino R.Sakalauskaitė. – Atšaukus tiesioginį reisą, skrydžių bendrovė sau prisiima papildomas išlaidas už keleivio nuskraidinimą į jo paskirties vietą."

Kaip jau rašėme, atsižvelgdama į sezoniškumą, "airBaltic" nuo rugsėjo 1-osios atšaukė skrydžius į Londoną, o nuo rugsėjo 16 d. nebeskraidys ir į Dubliną.