TOKIOS INFLIACIJOS NEBUVO JAU SENIAI: PABRANGO BEVEIK VISKAS, PRIE KO GALIMA PRISILIESTI

Popierius, gaminiai iš popieriaus, taigi ir knygos, kartonas, įvairios pakuotės per metus prabrango daugiau nei 30 proc. Tačiau dirbantys popieriaus pramonėje sako, kad kai kurios medžiagos per metus pabrango ne procentais, o kartais, praneša LNK.

Popieriaus kainos brangina ne tik knygos. Išaugo pakuočių, spaudinių, laikraščių kainos.

„Priklausomai nuo gaminio, popierius savikainoje sudaro nuo 50 iki 60 proc. kainos. Vadinasi, jeigu popierius pabrangsta 20 proc., tai produkcija pabrangsta apie 10 proc. Popierius ir kartonas nuo praeitų metų yra pabrangęs apie 0,5 karto“, – aiškino Spaustuvininkų asociacijos tarybos narys Saulius Mudėnas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Statistikos departamento duomenimis, nuo 2020 m. lapkričio iki 2021 m. lapkričio brango beveik viskas – nuo medienos, popieriaus, gumos gaminių iki chemijos ir chemijos produktų. Pastarųjų kainos šoktelėjo ir 60 proc.

„Tokios infliacinės bangos mes nematėme paskutinį ketvirtį amžiaus“, – komentavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas.

Pramonininkų atstovai sakė, kad viską išbalansavo pandemija, Lietuvoje dar ir algų kilimas bei brangstantys energijos ištekliai.

Tokios infliacinės bangos mes nematėme paskutinį ketvirtį amžiaus.

„Pradėjo stigti laivų, pervežimų, įvairių mobilumo instrumentų. Ir verslas, o ypač pramonė, pradėjo pirkti daugiau negu reikia, tam, kad sandėly turėtų atsargas, ir verslas nestotų, nes sustojęs verslas yra brangiausiai kainuojantis verslas. Maža to, įsijungė finansinės rinkos ir, matydamos žaliavų kilimą, pamatė galimybę uždirbti“, – sakė M. Gudas.

Vilniuje veikianti guminę avalynę gaminanti įmonė „Paliūtis“ sakė, kad jų gaminius brangina ne tik gumai reikalingos medžiagos, bet ir chemijos produktai, iš kurių gaminamas pagrindas guminiams batams. Dėl kylančių kainų įmonė produkcijos kainas peržiūri jau ne kas ketvirtį, o kas du mėnesius.

„Pabrango viskas, prie ko galima prisiliesti: pagrindinė žaliava, kuri sudaro apie 70 proc. bato vertės, ir pakavimo medžiagos, ir darbo jėgos kaštai, gal tris kartus pabrango elektra. Produkto savikaina yra labai stipriai išaugusi“, – teigė „Paliūčio“ verslo plėtros vadovė Jekaterina Makarova.

K. Vanago / BNS nuotr.

Chemijos gaminiai – nuo trąšų iki muilo – brangstančių produktų viršūnėje.

„Karbamido fosfatą pradžioje metų mes gamindavome su pelnu, o dabar metų gale mes einame į minusą“, – kalbėjo „Lifosos“ generalinis direktorius Rimantas Prosevičius.

„Yra tikrai tokių sprendimų, kur labiau apsimoka nedirbti, negu gaminti brangią produkciją iš sandėlio, o paskui jos nerealizuoti. Turime ir sustojusių įmonių, žinome ir „Achemos“ atvejį“, – šnekėjo M. Gudas.

Dėl brangstančių dujų ir kitų energijos šaltinių Jonavos azotinių trąšų gamintojai „Achemai“ dirbti tapo nuostolinga. Į prastovas išleista kelios dešimtys darbuotojų. Chemijos pramonės atstovai tikisi, kad kainos ilgainiui nustos augti. Tokių situacijų jau būta.

„Mūsų fosforinių trąšų rinkoje maždaug kas septyneri metai atsiranda tokios duobės. Kada kainos stipriai užkyla, po to visos jos važiuoja žemyn. Po tų aukštų kainų išbridimas trunka maždaug dvejus metus“, – tvirtino R. Prosevičius.

Kainų didėjimas matyti ir parduotuvių lentynose. Gamintojai sako, kad dabar nelengvas derybų su pardavėjais metais. Gamybos kaštai didėja, o didinti pardavimo kainų neleidžia anksčiau pasirašytos sutartys.