Utenos ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) pareigūnai nustatė dvi transporto įmones, kurios bandė iš valstybės nusukti šimtatūkstantines mokesčių sumas.

Anykščių rajone veikianti bendrovė siekė pasididinti pelną apgaudinėdama automobilių pirkėjus ir valstybę, o Kaišiadorių rajone registruota įmonė darbuotojams mokėjo užslėptą darbo mokestį. Abi įmonės į valstybės biudžetą turės sumokėti per 300 tūkst. litų.

Utenos inspektoriai, patikrinę autotransporto įmonę, nustatė, kad pagal transporto įmonės savininko pateiktus dokumentus, gyventojai užsienio šalyse patys įsigydavo automobilius, o įmonė jiems teikdavo tik pargabenimo į Lietuvą paslaugą.

Specialistai atkreipė dėmesį į tai, kad visos automobilių pirkimo sąskaitos, kuriuos įmonė turėjo pargabenti buvo užpildytos ant vienos formos blankų, nors automobilių pardavėjai ir pirkėjai buvo skirtingi asmenys. Siekiant išsiaiškinti, ar įmonė tikrinamuoju laikotarpiu faktiškai suteikė tik automobilių gabenimo paslaugas fiziniams asmenims, buvo apklausti gyventojai, kurie pagal dokumentus turėjo pirkti automobilio pargabenimo į Lietuvą paslaugas. Iš apklaustųjų net 73 proc. šios paslaugos „pirkėjų“ neigė ją pirkę, o automobilius įsigijo Utenos turguje ar jų pardavimo aikštelėse, o apie įmonę ar jai atstovaujančius asmenis nieko nėra girdėję.

„Nustatyta, kad pardavimai nebuvo atsitiktiniai. Įmonė siekdama gauti daugiau pelno, sistemingai deklaravo mažesnes pajamas. Neapskaitydama ir neparodydama faktiškai gautų automobilių pardavimo pajamų įmonė iškreipė savo veiklos tikrąją ekonominę esmę ir į mokesčių deklaracijas įrašė nepatikimus, prieštaringus duomenis apie gautas pajamas. Ji į valstybės biudžetą papildomai turės sumokėti 280 tūkst. litų.“ - sakė Utenos AVMI viršininkas Pranas Alsys.

Kauno AVMI atliko patikrinimą Kaišiadorių rajone registruotoje uždaroje akcinėje bendrovėje, besiverčiančioje variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų gamyba bei mažmenine ir didmenine prekyba. Išsiaiškta, kad šios įmonės darbuotojams buvo mokamas užslėptas darbo užmokestis.

Patikrinimo metu nustatyta, kad nors bendrovė pagal išperkamosios nuomos sutartis turėjo 9 automobilius, bet su šešiais įmonėje dirbančiais vadybininkais buvo sudariusi lengvųjų automobilių nuomos sutartis. Jose buvo numatytas mėnesinis nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo terminai (sumokėti už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 darbo dienos), taip pat nuomos dydis, kuris priklausys nuo naudojimosi automobiliais darbo reikalais dienų skaičiaus.

Patikrinus kelionės lapus, maršrutų ataskaitas, kuro nurašymo pirminius dokumentus nustatyta, kad pagal nuomos sutartis su įmonės dirbančiaisiais, automobiliai įmonės veikloje buvo naudojami tik dalinai, o nuomos mokestis mokamas ne kiekvieną mėnesį, kaip numatyta sutartyje, bet išmokėtas visiems vadybininkams vieną kartą - metų pabaigoje.

Pinigų už nuomą negailėta - sumos pagal nuomos sutartis viršijo nustatytas lengvųjų automobilių vidutines rinkos vertes. Nors nuomojami automobiliai darbo reikmėms buvo naudojami tik kai kuriomis darbo dienomis, bet visos išmokos apmokestintos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (toliau-GPM) tarifu.

Patikrinimo metu išsiaiškintos permokėtos nuomos sumos už laikotarpį , kuriuo automobiliai nebuvo naudojami įmonės pajamoms uždirbti. Kadangi šis atlygis susijęs su darbo santykiais, jis turėjo būti apmokestintas ne 15, bet, tuo metu galiojusiu, 27 proc. dydžio GPM.

Įmonės vadovai pripažino nustatytus pažeidimus dėl užslėpto darbo užmokesčio mokėjimo. Įmonei į valstybės biudžetą papildomai teks sumokėti beveik 60 tūkst. Lt priskaičiuotų GPM, valstybinio socialinio draudimo, Garantinio fondo įmokų bei šių mokesčių delspinigių ir baudų.