Siekiai ir realybė

NT mokesčio projekto kokiai dešimtai versijai svarstyti Seimui prireikė net plenarinio posėdžio neįprastą posėdžiavimo dieną – pirmadienį. Dėl siūlomų pakeitimų sulaukta nematyto valdančiųjų blaškymosi, rekordinio pataisų skaičiaus, o į mitingus prieš visuotinio tokio mokesčio įvedimą susirinkdavo 4–5 tūkst. protestuotojų.

Po protestų nuo pirminių vizijų atsitraukta – valdančiosios koalicijos taryba, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas sutarė visiškai neapmokestinti pirmojo būsto, nesvarbu, kokia jo vertė būtų. Tačiau netrukus valdantieji vėl persigalvojo.

Pirmadienį Seimas po svarstymo balsavo: apmokestins ir pirmąjį, bet tik prabangų, nuo 450 tūkst. eurų vertės. Jei jį valdo bendraturčiai, apmokestinimo grindys – 900 tūkst. eurų. Antrą ir paskesnį turtą siūloma apmokestinti nuo 50 tūkst. eurų asmeniui, o virš šios ribos būtų taikomi diferencijuoti tarifai: nuo 50 tūkst. iki 200 tūkst. eurų vertės NT – 0,2 proc., nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų – 0,4 proc., nuo 400 tūkst. iki 600 tūkst. eurų – 0,6 proc., nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų – 1 proc., o per 1 mln. – 2 proc.

Finansų eksministrė konservatorė Gintarė Skaistė prognozuoja, kad NT mokestį už pirmą būstą mokės tik Neringos ir Vilniaus gyventojai. Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažino, kad minimos vertės būsto tikriausiai tėra dviejose Lietuvos savivaldybėse, tad už pirmą būstą kasmet gali būti surenkama nuo 700 tūkst. iki 1 mln. eurų mokesčio.

Dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, tad kai kam, kas dabar jį moka, mokėti nebereikės. Iš jo pernai buvo surinkta apie 16 mln. eurų, o jei turtas būtų pervertinas, kaip buvo ketinta, prognozuotos 60–70 mln. eurų sumos. Pagal pakeistą įstatymą, pasak G. Skaistės, surinksim vos keliolika milijonų eurų, o triukšmo – kaip už milijardą.

Be to, kyla rizika, ar toks variantas bus tinkamas gauti už NT mokesčio mokėtojų bazės plėtimą Lietuvai numatytų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų. Finansų ministerija yra skelbusi, kad neįvedusi tokio NT mokesčio, kurį mokėtų dauguma gyventojų, Lietuva gali negauti 87 mln. eurų. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) birželio pradžioje taip pat rekomendavo, kad mažai pajamų iš NT mokesčio surenkanti Lietuva galėtų išplėsti jo bazę. Pakeitimais to ir siekta, kad būtų surinkta daugiau lėšų, taip pat ir gynybai. Tačiau gali būti pasiektas atvirkštinis efektas.

Nelogiška: R. Lazutka stebisi: jei gynybai reikia papildomų lėšų, kodėl apmokestinamas tik nekilnojamasis turtas, o finansinis – bankuose laikomi indėliai, vertybiniai popieriai, akcijos – ne. / V. Balkūno / BNS nuotr.

Ne gynybai

Ekonomisto Romo Lazutkos nuomone, būtent NT mokestį sieti su gynybos finansavimu buvo klaida: „Žinoma, gynybai reikia daugiau lėšų ir tam reikia surinkti daugiau mokesčių. Tačiau NT mokestis tokiam tikslui labai netinkamas. Lėšos gynybai eina per centrinį valstybės biudžetą, o NT lokalus. Remiantis ir užsienio šalių pavyzdžiais, šis mokestis turėtų būti savivaldybių pajamos.“

TVF ką tik, birželį, Lietuvai dar kartą buvo priminusi: iš esmės NT mokesčio idėja – mokestis už vietos valdžios teikiamas paslaugas.

Juolab, primena R. Lazutka, palyginti su kitomis šalimis, mūsų savivaldybės finansiškai labai nesavarankiškos, o gaunamų iš centrinio biudžeto lėšų didžioji dalis tikslinė – mokykloms, socialinėms išmokoms ir kitoms savivaldai deleguotoms funkcijoms finansuoti. Tad papildyti savo biudžetus iš NT mokesčio savivaldybėms, ypač nedidelėms, būtų labai reikšminga.

Vietos politikai galėtų išvardyti, ką reikėtų padaryti, kiek tai kainuoja, kiek iš įvedamo NT mokesčio surinktų pinigų ir kiek už juos darbų bus atlikta. Jei jis būtų siejamas ne su gynyba, o su poreikiu tvarkyti infrastruktūrą – gatves, šaligatvius, želdinius – būtų logiška ir žmonėms suprantamiau, už ką jie moka, nes patys pajustų naudą.

NT mokesčių sistemos skiriasi, tačiau principas tas pats: kiekvienas yra apmokestinamas, bet gali būti taikomos lengvatos. Mokesčio įplaukos atitenka savivaldybėms. Tarifai nedideli, kad nestabdytų investicijų į NT.

Juolab regionų stiprinimas – vienas šios valdančiosios koalicijos prioritetų.

Kitkas neapmokestinama

„Dabar centrinės valdžios komunikacija buvo bloga. Jei viešiesiems reikalams, visų pirma, gynybai, reikia papildomų lėšų ir todėl apmokestina NT, kyla principinis klausimas: kodėl apmokestinamas tik jis, o finansinis turtas – bankuose laikomi šimtų tūkstančių indėliai, vertybiniai popieriai, akcijos – ne. Tačiau net nuomodamas būstą turėsi mokėti ne tik pajamų, bet ir paties turto turėjimo mokestį“, – stebisi R. Lazutka. Pasak jo, sunku suprasti, kodėl pensijų antra pakopa subsidijuojama, o jei žmogus nusiperka antrą butą ir jį nuomodamas prisiduria prie pensijos, jis turi mokėti ne tik mokestį už nuomą, bet dar ir NT mokestį.

Ekonomisto įsitikinimu, kad ir kaip reikia papildomų lėšų gynybai, tai nelabai siejasi su gyventojų tik vienos turto rūšies papildomu apmokestinimu.

Tokios logikos, jo vertinimu, stokoja ir dabar galiojantis NT mokestis: jis – kaip prabangos mokestis, jį moka tik tie, kurių NT vertė sudaro didesnę sumą. Tačiau jei tai traktuojame kaip prabangos mokestį, kodėl nemokamas jachtų, brangių automobilių, kito prabangaus turto, vertybinių popierių ar indėlio banke mokesčiai.

Be to, NT mokesčio tarifai dabar dideli. Kol neperskaičiuota jo vertė, mokėti nereikėjo labai daug, tačiau, jei vertė padidėtų du tris kartus, taikant dabartinius tarifus mokestis taptų labai didelis.

„Nesvarbu, kad jis būtų taikomas tik turtingiems žmonėms: NT apmokestinimas labai dideliais tarifais nenaudingas visuomenei, nes tada mažėja investicijos į NT, žmonės dalies jo atsikratys, geriau nusipirks akcijų, nes už jas nereikės mokėti. Mažėjančios investicijos į NT plėtrą reiškia, kad tiems, kurie neturi butų, nuomos kainos bus didesnės“, – aiškina R. Lazutka.

Jis primena, kad Lietuvoje būsto fondas ir taip labai prastas, skaičiuojant, kiek ploto tenka vienam gyventojui, tarp ES šalių esame gale, o dalis NT labai prastos kokybės – sovietinio palikimo nušiurę blokiniai, miesteliuose – silikatinių plytų namai ar vėjo perpučiami alytnamiai.

R. Lazutkos nuomone, NT mokestis turėtų būti mokamas nuo pirmo būsto ir pirmo euro, bet nedidelis, o savivaldybės galėtų nusistatyti mokesčio lengvatas, pavyzdžiui, gyventojų grupėms, kurios yra remiamos, gauna šildymo lengvatas, šeimoms su trimis ir daugiau vaikų. Jei metinis mokestis susidarytų vos 15–20 eurų, gal neapsimokėtų tokio reikalauti, tad galima nustatyti grindis nuo 40 ar 50 eurų. Centrinė valdžia tai spręsti turėtų palikti savivaldybėms.

Prognozės: R. Šadžius pripažino, kad per 450 tūkst. eurų vertės būsto tikriausiai tėra dviejose savivaldybėse, tad už pirmą būstą kasmet gali būti surenkama vos 700 tūkst.–1 mln. eurų NT mokesčio. / P. Peleckio /BNS nuotr.

Skiriasi šalių viduje

Nors Lietuvoje iš viso siūlomo mokesčių kėlimo paketo didžiausią pasipiktinimą sukėlė būtent NT mokesčio vizijos, tačiau toks būsto mokestis yra beveik visose ES šalyse, išskyrus Maltą, taip pat Estiją, kur yra tik žemės mokestis.

Iš Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus parengtos gyventojų NT mokesčių tarifų kai kuriose ES valstybėse apžvalgos (pagal Europos Komisijos Europos mokesčių duomenų bazės, nacionalinių institucijų ir audito bendrovių portalų duomenis) matyti, kokia didelė šio mokesčio tarifų, mokėtojų bazės, skaičiavimo metodų įvairovė skirtingose šalyse.

Tačiau principas toks pat: kiekvienas yra apmokestinamas, bet gali būti taikomos lengvatos ir išimtys, būna, kad ir pirmam būstui. Iš NT mokesčio įplaukos atitenka savivaldybėms, jos lemia ir tarifus, bet jie nelabai dideli, nes priešingu atveju tai stabdytų investicijas į NT. Tačiau kai kur taikomi progresiniai tarifai, tad prabangus turtas apmokestinamas labiau. Vienos šalys NT mokestį skaičiuoja remdamosi oficialiais turto vertinimais, kitos – pagal rinkos vertę. Dideli skirtumai ne tik tarp šalių, bet netgi ir jų viduje: kadangi tai vadinamasis savivaldybių mokestis, jo architektūrą dažniausiai nustato vietos valdžia.

Pavyzdžiui, Italijoje NT mokestis pagrindiniam gyvenamajam būstui dažniausiai netaikomas. Paskesniam tarifą nustato savivaldybės, jis svyruoja 0,4-1,06 proc. nuo kadastrinės vertės, priklausomai nuo turto rūšies ir vietos.

Slovėnijoje pagal nuo šiemet reformuojamą NT mokestį už pagrindinį būstą, kuriame savininkas deklaruoja nuolatinę gyvenamąją vietą, jo mokėti nereikės. Nuo antrojo būsto ir neužstatytai statybų žemei taikomas 1,45 proc. nuo bendrosios rinkos vertės mokestis.

NT mokestis Vokietijoje yra kasmetis ir taikomas visiems jo savininkams, tačiau savivaldybės turi teisę taikyti lengvatas socialiai pažeidžiamoms grupėms, o kai kuriose žemėse (pavyzdžiui, Bavarijoje) pagrindiniam gyvenamajam būstui gali būti taikomas mažesnis arba nulinis tarifas. NT mokesčio bazė nustatoma pagal kelis kartus padidintą vidutinį metinį nuomos dydį, kuris dažnai skiriasi nuo realios rinkos vertės. Galutinis tarifas susideda iš federaliniu mastu nustatyto pagrindinio tarifo, kuris yra 0,35 proc., ir savivaldybės koeficiento, kuris gali labai skirtis, priklausomai nuo vietovės.

Prancūzijoje kasmetis NT mokestis taikomas visiems savininkams, o jo dydį nustato savivaldybės pagal kadastrinę vertę. Iki 800 tūkst. eurų vertės mokestis nulinis, nuo 800 tūkst. iki 1,3 mln. vertės – 0,5 proc., o dar brangesniam tarifai progresiniai – iki 1,5 proc. Pagrindinei gyvenamajai vietai taikoma 30 proc. vertės lengvata.

Portugalijoje kasmetis NT mokestis svyruoja nuo 0,3 proc. iki 0,45 proc. nuo kadastrinės vertės, priklausomai nuo savivaldybės sprendimų, tačiau prabangiam turtui (per 600 tūkst. eurų) taikomas papildomas 0,7–1,5 proc. NT mokestis.

Kai kurios šalys taiko tuščio NT mokestį. Būsto, ypač sostinėse, trūksta arba jis labai brangus, tad tai – priemonė didinti būsto prieinamumą.

Airijoje NT mokesčio dydį nustato vietos valdžia, o mokesčio bazę ir lengvatas – centrinė. Čia NT mokestis yra pagrįstas savarankišku turto vertinimu. Yra keletas informacijos šaltinių, kurie savininkams padeda tai padaryti. Už iki 200 tūkst. eurų vertės NT mokesčio bazinis tarifas 90 eurų, toliau tarifas palaipsniui kyla: jei vertė apie 1 mln. – 1 035 eurai, jei per 1,75 mln., NT vertinamas pagal faktinę jo vertę.

Vietos valdžia gali keisti bazinį tarifą – jis gali būti padidintas arba sumažintas iki 15 proc. Tad už tos pačios vertės gyvenamuosius namus skirtingose vietos valdžios teritorijose gali būti mokamos skirtingos mokesčio sumos.

Austrijoje NT mokestis yra nuo 0,1 proc. iki 0,2 proc. NT įvertintos vertės. Ši suma dauginama iš kiekvienos savivaldybės nustatyto tarifo, tačiau didžiausias metinis mokestis gali siekti 1 proc. turto įvertintos vertės. Kai kurios federalinės žemės gali laikinai atleisti nuo NT mokesčio, ypač naujai pastatytiems gyvenamiesiems namams.

Ispanijoje savivaldybės NT mokesčio tarifą nustato kasmet, jis svyruoja nuo 0,4 proc. iki 1,3 proc. nuo kadastrinės vertės. Nuo 2025 m. trumpalaikės nuomos NT apmokestinamas 13 proc. PVM ir papildomu 2–15 proc. tarifu, jei nuomojami trys ar daugiau objektų.

NT mokesčio Latvijoje tarifai svyruoja nuo 0,2 proc. iki 3 proc. nuo fiskalinės vertės, priklausomai nuo savivaldybės sprendimų ir turto paskirties. Lenkijoje tarifus kiekviena savivaldybė nustato individualiai priimdama sprendimą. Jie apskaičiuojami pagal kvotinį tarifą už kiekvieną 1 kv. m pastatų ir jų dalių naudingojo ploto ir 1 kv. m žemės.

Už tuščią būstą

Skaičiavimų, kiek reikės mokėti, būna labai įvairių. Belgijoje NT mokestis skaičiuojamas nuo kadastrinių pajamų, t. y. valdžios institucijų priskirtos turto numanomos nuomos vertės, tačiau privaloma deklaruoti ir NT užsienyje, o Matavimo ir vertinimo administracija nustato numanomą jo nuomos vertę.

Suomijoje pastatų apmokestinamoji vertė nustatoma pagal jo atkuriamąją vertę, kuri priklauso nuo pastato savybių ir nuo to, kiek kainuotų jį vėl pastatyti.

Liuksemburge NT apmokestinamoji vertė nustatoma remiantis nuomojamų objektų 1941 m. sausio 1 d. ataskaita, kuri indeksuojama pagal šiandienos vertes. Ši taisyklė taip pat taikoma visiems naujiems pastatams, kurie vertinami pagal nuomos vertę, kurią jie būtų pasiekę 1941 m. sausio 1 d., tada indeksuojami, siekiant gauti jų dabartinę vertę. Tarifo dydį kiekvieniems kalendoriniams metams nustato savivaldybės. Jis skiriasi priklausomai nuo vietos ir NT kategorijos (komercinis pastatas, statybvietė, daugiabutis ir kt.).

Liuksemburgo komunoms taip pat leidžiama rinkti specialų metinį mokestį už neužimtus ar nenaudojamus pastatus, laisvą statybų žemę, taip siekiant paskatinti savininkus parduoti ar išnuomoti savo nenaudojamą turtą arba statyti gyvenamuosius pastatus savo žemėje.

Airijoje taip pat yra tuščio būsto mokestis, taikomas NT, kuris mokestiniu laikotarpiu buvo naudojamas kaip gyvenamoji vieta mažiau nei 30 dienų. Šio mokesčio suma gali būti ir penki NT mokesčio tarifo dydžiai.

Tokį mokestį taiko ir kai kurios kitos šalys. Būsto, ypač sostinėse, trūksta arba jis labai brangus, tad tai – priemonė didinti būsto prieinamumą.

Švedijos gyventojai moka NT mokestį ir NT mokesčio rinkliavą. Daugumai privačių namų savininkų taikoma rinkliava, kuri sudaro 0,75 proc. nuo turto vertinimo vertės, bet ne daugiau kaip apie 900 eurų per metus. Naujiems būstams pirmuosius penkiolika metų po statybos rinkliava netaikoma. Daugiabučiams taikoma 0,3 proc. rinkliava, bet ne daugiau kaip apie 145 eurai už butą per metus. Visų tipų mokesčiai apskaičiuojami remiantis Švedijos mokesčių agentūros nustatyta verte, kuri perskaičiuojama kas trejus metus.

Kai kurios šalys labiau apmokestina turto perleidimą, pardavimą, paveldėjimą, o ne koncentruojasi į metinį NT mokestį. Pavyzdžiui, Vokietijoje, be kasmečio NT mokesčio, perkant nekilnojamąjį turtą taikomas vienkartinis perleidimo mokestis, kurio tarifas priklauso nuo federalinės žemės ir svyruoja nuo 3,5 proc. iki 6,5 proc. nuo pirkimo kainos. Pirmą kartą perkant būstą kai kuriose federalinėse žemėse gali būti taikomos lengvatos.

Portugalijoje perkant NT taikomas perleidimo mokestis, kurio tarifai progresiniai ir priklauso nuo turto paskirties, vertės ir pirkėjo amžiaus. Pavyzdžiui, nuolatiniam būstui iki 101 917 eurų perleidimo mokestis netaikomas, o didesnės vertės tarifai siekia 2–8 proc. Jauniems pirkėjams iki 35 metų galioja papildomos lengvatos ir net atleidimas nuo šio mokesčio.

2 proc. turto perleidimo mokestis netaikomas ir jauniems pirkėjams iki 35 metų Nyderlanduose, jei būsto vertė neviršija 525 tūkst. eurų ir jis įsigyjamas kaip pagrindinis.

Austrijoje NT perleidimo mokesčio standartinis tarifas – 3,5 proc. nuo sandorio vertės, jei turtas dovanojamas, iki 250 tūkst. eurų vertės taikomas 0,5 proc. tarifas, o jei vertė viršija 400 tūkst. – 3,5 proc.

Ispanijoje NT taikomi du pagrindiniai mokesčiai: PVM (10 proc. pirminės rinkos NT) arba turto perleidimo mokestis (4–10 proc. antrinės rinkos NT, priklausomai nuo regiono). Pavyzdžiui, Andalūzijoje šis mokestis yra 7 proc., o Alikantėje – 10 proc. Jei NT vertė viršija 3 mln. eurų, papildomai apmokestinama solidarumo mokesčiu (1,7–3,5 proc.).

Kodėl mums svarbu

Vis dėlto, jei beveik visur Europoje NT mokestis egzistuoja ir dažniausiai jis visuotinis (nors yra ir išimčių galimybė), kodėl Lietuvoje sulaukta tokio pasipriešinimo jam?

„Gal tai ir kultūrinės priežastys. Lietuviai sovietmečiu buvo labai suvaržyti, nebuvo galima statytis individualių namų, kooperatiniai butai buvo lyg ir savi, tačiau daugiausia gyvenome vadinamuosiuose valdiškuose, todėl savas būstas žmonėms toks reikšmingas ir, jų manymu, prie jo valdžiai nevalia liestis. Gal svarbu ir tai, kad būsto išlaikymas, pavyzdžiui, šildymas, brangus, o dalies žmonių pajamos mažos“, – svarsto ekonomistas R. Lazutka.

Be to, viešojoje erdvėje gąsdinta milžiniškomis sumomis, nors dažniausiai tie gąsdinimai nebuvo pagrįsti. Antra vertus, pasak ekonomisto, nesusimąstome, kad kiekvieną mėnesį sumokame šimtus eurų mokesčių, – pavyzdžiui, perkant bet kokią prekę penktadalis sumos atitenka pridėtinės vertės mokesčiui. Tad keliasdešimt eurų per metus nuo tipinio būsto gal nebūtų jau tokia didelė našta.

Tačiau, R. Lazutkos nuomone, valdžia spekuliavo sakydama, kad mokesčius kelia, nes reikia papildomų lėšų gynybai, manė, kad dėl tokio tikslo žmonės neprieštaraus. „Kaip matome, jie nepakluso, nes nėra kvailiai ir supranta, kad visi mokesčiai, kurie surenkami į valstybės biudžetą, paskirstomi ir švietimui, ir ligonių kasoms, ir keliams, ir policijai, ir kitoms bendrosioms reikmėms, taip pat ir gynybai. Kai kas siūlė įvesti gynybos mokestį, tačiau tai tuščias pasakymas, nes nepasakė, nuo ko jį mokėti – turto, pajamų ar nuo galvos“, – mano R. Lazutka.

Tad ir šįsyk valdžia nepasivargino žmonėms atvirai ir argumentuotai paaiškinti savo vizijų. Galiausiai iš jų liko šnipštas. Seimas po svarstymo jam pritarė. Iki galutinio sprendimo dar trūksta vieno balsavimo ir prezidento parašo. Įstatymas įsigaliotų nuo 2026 m.