Skaidraus verslo iniciatyvą palaikančios įmonės Lietuvos verslo aplinkos skaidrumą vertina vos 5,5 balo iš 10 galimų. Beveik kas antrai įmonei per 2012 metus teko patirti spaudimą duoti kyšį ar „atsidėkoti“ už paslaugas. Tai parodė skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ ir Investuotojų forumo narių apklausos rezultatai.

„Šiandien valstybė neužtikrina skaidriam verslui palankios politinės ir ekonominės aplinkos. Tačiau dalis verslininkų savanoriškai renkasi veikti tik sąžiningai. Ir nors tokia veikla gali neturėti tiesioginės ekonominės naudos, jis sukuria įmonei pridėtinę vertę bei didesnes perspektyvas“, – sakė „Baltosios bangos“ Tarybos pirmininkė Rūta Skyrienė.

Absoliuti dauguma – 74 proc. – apklaustų skaidriai veikiančių bendrovių teigia, kad sąžininga veikla Lietuvoje visiškai arba iš dalies apsimoka. Labiausiai įmones motyvuoja geresnė reputacija verslo, vartotojų ir visuomenės akyse. Sąžiningi verslininkai jaučia naudą dėl išaugančio įmonės patikimumo, patrauklumo užsienio investicijoms bei lojalesnių darbuotojų.

Vis dėlto tyrimas atskleidė, kad reta įmonė drįstų pareikšti, jog skaidri veikla duoda ekonominę naudą, geresnį verslo efektyvumą, mažesnę bankroto riziką ar lengvesnę administracinę naštą. Sąžiningai mokesčius mokančios įmonėms sunku konkuruoti su išplitusiu šešėliniu verslu, mokesčių vengiančiomis bendrovėmis, dalyvauti neskaidriuose viešuosiuose pirkimuose.

„Bendrovės iš valstybės ir valdininkų tikisi, kad jie intensyviau kovos su nelegaliu, šešėliniu verslu bei korupcija, gerins mokestinę aplinką bei įstatyminę bazę, įgyvendins veiklos skaidrumą ir rems sąžiningą verslą“, – komentavo R. Skyrienė.

Nors valdžios institucijos deklaruoja siekį didinti politinės ir ekonominės aplinkos skaidrumą, tyrime dalyvavusių verslo įmonių atstovai labiau pastebi tik kovą su atlyginimais vokeliuose. Šioje srityje valdžios pastangos ir rezultatai vertinami 6,3 balo iš 10 galimų. Tai – aukštesnis už bendrą, bet taip pat sąlyginai žemas įvertinimas.

„Mažose ir vidutinėse įmonėse klesti nelegalus darbo užmokesčio mokėjimas. Jį labai paprasta patikrinti neišėjus iš kabineto VMI ar Sodroje, tačiau šios institucijos tik imituoja kovą, o realybėje sąžiningi verslai priversti bankrutuoti slegiami didesnės mokesčių naštos, lyginant su nelegaliomis įmonėmis“, – komentavo anoniminėje apklausoje dalyvavusios įmonės atstovas.

Itin skeptiškai verslininkai vertina dabartinėje Lietuvos politinėje ir ekonominėje situacijoje sudaromas sąlygas skaidriai dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose (vertinimas – vos 4,8 balo iš 10-ties). Apklausos dalyvių nuomone, jų sektoriaus įmonės ne ypatingai gerai laikosi reikalavimų skaidriai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, dažnai naudojamasi pažintimis, siekiant, kad reikalinga paslauga valstybės institucijoje būtų atlikta geriau ar greičiau.

Beveik pusė (43 proc.) apklausos dalyvių per šiuos metus susidūrė su galimos korupcijos atvejais. 21 proc. apklaustų įmonių tvirtino patyrusios spaudimą iš valstybės tarnautojų, reikalaujančių „atsidėkoti“ už paslaugų atlikimą, 16 proc. tyrimo dalyvių teigė jautę spaudimą dalyvaudamos viešuosiuose pirkimuose. Rečiausiai – vos 5 proc. – apklaustų verslininkų patyrė spaudimą iš politinių partijų dėl paramos, mainais už kurią būtų priimami verslui palankūs sprendimai.

Tyrimo metu apklaustos 58 užsienio bei Lietuvos kapitalo įmonės, priklausančios „Baltosios bangos“ iniciatyvai ar Investuotojų forumui. Tyrimą lapkričio-gruodžio mėnesiais atliko tyrimų bendrovė „SIC“.