„Debunk.org“ atliktos analizės duomenimis, per tris pirmus 2025 metų mėnesius buvo aptikta 380 publikacijų, kuriose buvo rašoma šia tema. Skaičiuojama, kad bendras šių straipsnių pasiekiamumas galėjo viršyti 382 milijonus kontaktų.

Pasak analitikų, dažniausiai kartoti dezinformaciniai naratyvai siekė pabrėžti BRELL tinklo patikimumą ir priešpriešinti jį neva nepatikimai europietiškai infrastruktūrai. Kitas pasikartojantis motyvas – gąsdinimai dėl galimų elektros tiekimo sutrikimų po atsijungimo nuo Rusijos.

„Konkrečiais veiksmais grįsti grasinimai, kaip antai Kremliui pavaldžių agentų vykdoma energetinių jungčių pažeidinėjimo kampanija Baltijos jūroje, gerokai stipriau kelia imperialistiškai nusiteikusios auditorijos savivertę. Maža to, tai stipriau veikia oponentus nei vien retorika. Pastebėta, jog greta buvo kartota kita populiari propagandinė klišė, kad neva su Rusija reikia ne kariauti, o draugauti“, – teigė „Debunk.org“ analitikas Algirdas Kazlauskas.

Kitas pasikartojantis motyvas – gąsdinimai dėl galimų elektros tiekimo sutrikimų po atsijungimo nuo Rusijos.

Kiti dažnai kartoti naratyvai apeliavo į tariamą BRELL tinklo ekonominę naudą. Neva sinchronizacija su Vakarais tėra tik politinio elito „rusofobijos“ pasekmė, už kurią sumokės eiliniai žmonės šimteriopai pakilus elektros kainoms. Taip pat buvo prisimenama ir Ignalinos AE, dėl kurios uždarymo neva įvyko Lietuvos ekonomikos nuosmukis.

Pasak A. Kazlausko, nė vienam Maskvos agentų populiarintam grasinimui neišsipildžius, po sinchronizacijos fakto eterį perėmė žinutės apie sklandų Kaliningrado srities veikimą energetinės izoliacijos sąlygomis.

ELTA primena, kad vasario pradžioje Baltijos šalys sinchronizavosi su kontinentinės Europos elektros tinklais, prieš tai atsijungusios nuo Rusijos sistemos ir atlikusios bendrą izoliuoto darbo bandymą.

Baltijos šalys prie Europos sinchroninės zonos prisijungė per „LitPol Link“ sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Nors elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022-ųjų, iki desinchronizacijos nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos.

Todėl nuo šiol Baltijos šalys sistemos įtampą ir dažnį gali valdyti  nepriklausomai, tai didins regiono energetinį saugumą.

Visas sinchronizacijos procesas Baltijos šalims kainavo maždaug 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1,2 mlrd. eurų arba 75 proc. visų kaštų padengė Europos Sąjunga (ES).