Tyrimas: lietuviai įvardino juos tenkinančios pensijos dydį | KaunoDiena.lt

TYRIMAS: LIETUVIAI ĮVARDINO JUOS TENKINANČIOS PENSIJOS DYDĮ

  • 2

Maždaug 3 iš 4 šalies gyventojų mano, kad jų poreikius visiškai patenkinti galinti pensija šiandien turėtų sudaryti 600 eurų ir daugiau. Tuo metu vidutinė pensija, kuri šiuo metu siekia apie 365 eurus, priimtina atrodo tik 1 proc. respondentų. Be to, didžioji dalis lietuvių įsitikinę, kad valstybė turėtų užtikrinti mažiausiai 75 proc. jų būsimosios pensijos dydžio. Tokią šalies gyventojų nuomonę atskleidė „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

„Apklausos rezultatai rodo, kad daugumos lietuvių lūkesčiai dėl pensijos bent 2–3 kartus prasilenkia su realia situacija ir valstybės galimybėmis. Gera žinia yra tai, kad dirbantieji gali šią situaciją pakeisti, papildomai kaupdami II ir III pakopos pensijų fonduose arba pasirinkdami kitą būdą taupyti savo senatvei. Papildomas individualus kaupimas senatvei šiandien gali geriausiai užtikrinti, kad po kelių dešimtmečių išėjus į pensiją mūsų pajamos labiau atitiks iki tol gautą darbo užmokestį“, – sako Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.

Kaip rodo apklausa, gyventojai kelia aukštus lūkesčius valstybės indėliui į jų senatvės pensiją − 40 proc. apklaustųjų tikisi, kad valstybė 100 proc. patenkins jų poreikius atitinkančias pajamas senatvėje. 43 proc. apklausos respondentų teigia, kad valstybė turėtų užtikrinti apie 75 proc., o 13 proc. – apie 50 proc. juos tenkinančios pensijos sumos.

Apklausos rezultatai rodo, kad daugumos lietuvių lūkesčiai dėl pensijos bent 2–3 kartus prasilenkia su realia situacija ir valstybės galimybėmis.

Lūkesčiai pensijai – nuo 600 iki 1 tūkst. eurų

Didžioji dalis šalies gyventojų nurodo, kad jų lūkesčius atitinkanti pensija turėtų siekti mažiausiai 600 eurų, tačiau nuomonės dėl konkretaus pensijos dydžio skiriasi.

Remiantis apklausos duomenimis, 21 proc. mano, kad ori pensija turėtų sudaryti 601–700 eurų, kone kita tiek (20 proc.) tenkintųsi 701–800 eurų siekiančia pensija, 23 proc. norėtų gauti nuo 801 iki 1 tūkst. eurų siekiančią pensiją. Daugiau kaip 1 tūkst. eurų siekiančią pensiją nurodo norintys gauti 9 proc. šalies gyventojų.

Tuo metu 501–600 eurų pensija pasitenkintų 17 proc. šalies gyventojų, o mažesne kaip 500 eurų – 7 proc. gyventojų.

Pasak T. Gudaičio, lūkesčius pageidaujamam pensijos dydžiui dažnai apibrėžia dabartinės pajamos – kuo jos didesnės, tuo būsimos pensijos lubos aukštesnės. Vis dėlto bent 1 iš 3 šalies gyventojų, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio, nurodo palyginti aukštą norimos pensijos ribą, tai yra mažiausiai 800 eurų.

„Panašu, kad jų poreikius atitinkančią pensiją gyventojai vertina atsižvelgdami į dabartines savo pajamas, o nemaža dalis ją susieja su vidutiniu atlyginimu šalyje. Akivaizdu, kad valstybė neturi galimybės mokėti tokio dydžio pensijų, tad visi dirbantieji šalies gyventojai, reguliariai kaupdami senatvei, gali gauti reikšmingą priedą prie būsimos „Sodros“ pensijos ir taip užsitikrinti poreikius patenkinančias pajamas senatvėje“, – pastebi T. Gudaitis.

Pensijos dydžiui įtakos turi ir gyvenamoji vieta, ir amžius

Remiantis apklausos rezultatais, norimos pensijos dydžiui įtakos turi gyvenamoji vieta. Pavyzdžiui, didmiesčių gyventojai jų poreikius atitinkančiomis dažniausiai linkę vadinti 801–1000 eurų siekiančias pensijas. Tuo metu rajonų centrų, miestelių ir kaimo vietovių gyventojų lūkesčiai ne tokie aukšti – jie įvardija 501–600 eurų siekiančias pensijas.

Pasak T. Gudaičio, skirtingų amžiaus grupių gyventojų lūkesčiai pensijos dydžiui taip pat skiriasi.

„Beveik pusė jauniausios 18–25 m. grupės respondentų mano, kad ori pensija turėtų sudaryti daugiau kaip 800 eurų. Tai iš dalies galima paaiškinti tuo, kad tokio amžiaus jaunuoliai dar tik įsilieja į darbo rinką ir pradeda savo karjeras, tad pensinio amžiaus riba jiems dar tikrai labai toli. Be to, jaunimo optimizmas gauti didesnę pensiją tampa tikrai realus, jei nuo pat karjeros pradžios pensijai imama kaupti papildomai“, − komentuoja T. Gudaitis.

Natūralu, kad kuo vyresnė gyventojų amžiaus grupė, tuo lūkesčiai dėl orios pensijos tampa mažesni. Pavyzdžiui, didesnioji dalis 36–45 m. amžiaus respondentų mano, kad ori pensija turėtų sudaryti 701–800 eurų, tuo metu tarp 56 m. ir vyresnių šalies gyventojų vyrauja lūkestis dėl 601–700 eurų siekiančios orios pensijos.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu visoje šalyje apklausta 1 010 gyventojų nuo 18 iki 75 m.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Kęstas

Vietoje normalių pensijų badaujantiems, sunkiai sergantiems, gilios senatvės sulaukusiems, mokėjimo, mokomės gaudyti elektronus laukuose. "KTU rengs studiją, kaip riboti baltarusiškos Astravo atominės elektrinės (AE) elektros importą. Konkrečiai, Lietuvai siekiant riboti šios AE pagamintos elektros patekimą į šalį, Kauno technologijos universitetas už 54,45 tūkst. eurų (su PVM) rengs studiją, kaip tai būtų galima padaryti techniškai." 54,45 tūkst. eurų... Lietuvos valdžia ir mokslininkai yra bepročiai ir žmogžudžiai. Kadangi Astravo elektrą pirks Latvija, ir mes esame vienoje elektros rinkoje su Latvija, tai jokių šansų techniškai tai padaryti nėra. Oi, bet palaukit, juk yra variantas - "sėdėt ant laido ir klumpėm numušinėt baltarusiškus elektronus..." Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

Sūduvis

550- 600 eurų pensija jau leistų gyventi ne oriai o gyventi su viena sąlyga, kad nebrangtų maisto produktai komunaliniai patarnavimai, elektra. Dabar pridėtą pensijos dalį suvalgys pabrangusi elektra, nors pasaulinėse rinkose pinga, pabrangęs vanduo šiukšlių išvežimas, jau nekalbu apie pbrangusį maistą, tai visi šie verslinikų godumu pagrįsti pabrangimai ir suvalgys visą pensijos prieaugį dar ir daugiau.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS