Ūkiuose – neišnaudoti energijos klodai ir taupymo galimybės | KaunoDiena.lt

ŪKIUOSE – NEIŠNAUDOTI ENERGIJOS KLODAI IR TAUPYMO GALIMYBĖS

  • 0

Klausimas, kaip gauti pigesnės energijos, kuri padėtų padidinti ūkio veiklos efektyvumą, sunaudoti jos kuo mažiau nesiveržiant diržų, buvo svarbus visais laikais. O šiais laikais, didėjant atsinaujinančiosios energijos poreikiui, tapo ypač aktualus.

Technologijos kuriamos ir Lietuvoje

VDU Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto profesorius Kęstutis Navickas biodujų jėgainių projektavime ir tyrimuose dalyvauja jau du dešimtmečius. „Viskas prasidėjo tada, kai stažavausi Danijoje, ten sulaukėme pasiūlymo statyti eksperimentinę biodujų jėgainę Lietuvoje, taip pradėjome jų galimybių ir pritaikymo įvairiems pramonės ir ūkių poreikiams tyrimus“, – pasakojo K.Navickas.

Ir šiuo metu jis dirba su penkiais tokiais projektais. „Dabar šalyje iš viso turime 40 biodujų jėgainių. Kol kas mums dar toli iki Danijos ar Vokietijos, kur jų yra tūkstančiai, bet vis daugiau šiomis jėgainėmis domisi ir mūsų ūkiai, maisto pramonė, kuriai aktualu panaudoti atliekas, kurios gali tapti efektyvia energijos žaliava“, – teigė profesorius.

Daugiausia stato kiaulininkai

Iš ūkių biodujų jėgainių daugiausia turi kiaulių kompleksai. Juose susikaupę didžiuliai kiekiai mėšlo, kurio išskiriamas metanas verčiamas energija. Mažesnius ūkius šie projektai kol kas vis dar baugina didelėmis pradinėmis investicijomis. „Tuo tarpu Danijoje jas turi daug nedidelių ūkių. Pavyzdžiui, teko matyti nedidelę 1 megavato jėgainę, kuri per metus pagamina 8 mln. kilovatų elektros ir tiek pat šilumos energijos. Ją eksploatavo keli susikooperavę ūkiai“, – kalbėjo K.Navickas.

VDU Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto profesorius Kęstutis Navickas

Jėgainės statomos ir miestų nuotekų valyklose, regionų atliekų sąvartynuose, prie pramonės įmonių.

Dujos išgaunamos iš įvairių žaliavų

Žaliavų, galinčių virsti dujomis, įvairovė palyginti nemaža – tam tinka daugelis medžiagų, kuriose vyksta biologiniai puvimo procesai. „Šiuo metu tobuliname technologijas, kurios leistų panaudoti ir šiaudus, tam mėginame panaudoti kai kuriuos fermentus, paspartinančius puvimo procesus. Taip pat galima būtų panaudoti ir viešose erdvėse, paplentėse nušienautą žolę. Šiltuoju periodu jos supūdoma tonomis, nors būtų galima paversti naudinga energija. Tam reikia valstybės sprendimų“, – sakė K.Navickas.

Dujas galima gaminti ne tik iš atliekų, bet ir specialiai tam auginamų energetinių augalų, siloso. Šiuo metu mokslininkai tiria, kurie jų būtų efektyviausi, kad jų auginimas būtų pigesnis, nei gaunama naudinga energija. „Jie galėtų būti panaudoti ir biodegalų gamyboje. Biodujos transporte teiktų daugiau ekonominės naudos nei biodyzelinas“, – įsitikinęs mokslininkas.

Tokiu būdu energiją atidavusi žaliava duotų pakartotinę naudą auginant naujus augalus.

Kita nauda iš biodujų jėgainių – galimybė augalų substratą panaudoti kaip trąšas. „Tokiu būdu energiją atidavusi žaliava duotų pakartotinę naudą auginant naujus augalus“, – aiškino mokslininkas.

Dera nepamiršti taupumo

Pasak K.Navicko, kad ir kokią energijos gamybos rūšį pasirinktume, būtina įvertinti ir jos racionalų vartojimą. „Kuo taupiau naudojame energiją, tuo mažiau išlaidų turėsime jos gamybai, tausosime išteklius“, – sakė jis.

Mokslininkas pastebi, kad nemažai įmonių vis dar neįvertina aplinkos tausojimo ir, galvodami apie efektyvią energijos gamybą, ignoruoja taupesnį jos vartojimą, nors tam jau pasaulyje irgi diegiama įvairių technologijų. Vakarų Europoje klimato kaita jau seniai yra suvokiama kaip svarbi problema, kuri visus vienaip ar kitaip paveiks.

Taupymas be investicijų

Vienas taupymo būdų – apšvietimo modernizavimas, pakeičiant senus šviestuvus į LED. Didesnėms įmonėms tai reiškia nemažas investicijas ir gali kainuoti nuo 20 tūkst. iki 200 tūkst. eurų. Tačiau yra galimybė pasinaudoti moderniais finansavimo modeliais (tarkime, ESCO), kurie leidžia visose industrijos šakose modernizuoti apšvietimą neinvestuojant, o atsiskaityti su paslaugos teikėju iš sutaupytų lėšų. Projektui pasibaigus įdiegtos taupymo priemonės lieka kliento nuosavybė.

Pasak nepriklausomo energijos tiekėjo, įmonės „Enefit“ naujų paslaugų vystymo vadovo Gražvydo Kruopio, žemės ūkio srities įmonėms tokie projektai taip pat būtų itin naudingi. Pavyzdžiui, jis nurodė vieną iš neseniai baigtų projektų. Nors jis įgyvendintas ne žemės ūkio, bet prekybos įmonėje, toks modelis puikiai tinka ir kitų sričių bendrovėms. „Bendrovės „Vilniaus kooperacijos prekyba“ prekybos centro ir sandėlio apšvietimas tapo puikiu efektyvios modernizacijos pavyzdžiu. Šviestuvų keitimas nesutrikdė prekybos centro darbo, o darbuotojai jau pirmosiomis dienomis gyrė pagerėjusias darbo sąlygas. Šio sprendimo naudą per ateinantį dešimtmetį pajus ir klientas – tai jam leis sutaupyti iki 120 tūkst. eurų išlaidų elektros energijai“, – pasakojo G.Kruopys.

„Enefit“ naujų paslaugų vystymo vadovas Gražvydas Kruopys

„Enefit“ šiuos projektus įgyvendina ne tik privačioms įmonėms, bet ir savivaldybėms. Tauragės ir Kalvarijų savivaldybėse iki metų pabaigos bus atnaujinta daugiau kaip 5,3 tūkst. gatvės šviestuvų – juos planuojama pakeisti moderniais LED. Skaičiuojama, kad, pakeitus senus gatvių šviestuvus į LED, Tauragės savivaldybės sąskaitos už elektros energiją gatvių apšvietimui sumažės iki 85 tūkst. eurų per metus.

GALERIJA

  • Nauda: elektros ir šilumos gamybai daug kur pasaulyje naudojamos biodujų jėgainės.
  • „Enefit“ naujų paslaugų vystymo vadovas Gražvydas Kruopys.
  • VDU Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto profesorius Kęstutis Navickas.
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS