Buvo skirtos baudos lošimų organizatoriams. Dabar už klaidas teks sumokėti visiems mokesčių mokėtojams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas dėl lošimų organizatorės „Unigames“ skundo Lošimų priežiūros tarnybai (LPT) gali stipriai patuštinti valstybės piniginę.

Lošimų priežiūros tarnyba atliko patikrinimą ir nustatė, kad „Unigames“ interneto svetainėje 2021–2022 m. buvo skatinama dalyvauti lošimuose, o tai esą pažeidė Azartinių lošimų įstatymą (ALĮ).

Bendrovei skirta 12 662 eurų bauda ir nurodyta pašalinti pažeidimą iki 2022 m. birželio 20 d., taip pat įspėta apie galimą licencijos sustabdymą.

Bendrovė ginčijo sprendimą, teigdama, kad nenurodyta, kokia konkreti informacija pažeidė įstatymą, o skatinimo sąvoka taikoma pernelyg plačiai.

„Unigames“ teigimu, svetainėje pateikta informacija buvo skirta tik paslaugoms pristatyti ir atitiko galiojančius reikalavimus.

LPT laikėsi pozicijos, kad pagal įstatymą draudžiama bet kokia forma skatinti dalyvauti azartiniuose lošimuose, net jei tai tik informacija, kuri pritraukia dėmesį ar skatina susidomėjimą.

Tarnybos dokumentuose esą išvardyta, kokie konkrečiai žodžiai ar frazės laikytini pažeidimu. Todėl bendrovės teiginius, kad kaltinimai nėra aiškūs, LPT laikė nepagrįstais.

Tačiau svarbiausias argumentas šiame ginče išėjo už Lietuvos teismų ribų.

2021 m. gegužės 20 d. Seimas pakeitė ALĮ 10 straipsnio 19 dalį, siekdamas nustatyti draudimą Lietuvoje veikiantiems lošimų organizatoriams naudoti skatinimo priemones – nemokamus sukimus, premijas ir kt.

Tačiau vien šito nepakako, tad Teisingumo ministerija informavo Seimą apie 2015 m. rugsėjo 9 d. įpareigojimą pranešti Europos Komisijai (EK) apie pakeitimo projektą.

Tuomečio Seimo nario Mykolo Majausko inicijuoti Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai, panašu, taip apsvaigino politikus, kad jie nusispjovė į šį įpareigojimą.

Projektas buvo palaimintas, o už jo įgyvendinimą atsakinga LPT atsiraitojo rankoves.

Pakeitimas įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d., ir LPT ėmė išplėstai aiškinti šio pakeitimo nuostatas, teigdama, kad jos reglamentuoja ir su nuotolinio lošimo paslaugomis susijusios informacijos skelbimą interneto svetainėse.

Pavyzdžiui, LPT kaip neva minėtą normą pažeidžiančia informacija laikė informacijos apie lošimo sąskaitų papildymo ir lėšų išmokėjimo būdus skelbimą, informacijos apie naujus lošimus skelbimą ir kt.

Mįslės: Azartinių lošimų įstatymo pakeitimus anuomet inicijavo Seimo narys M. Majauskas. Pareigos pranešti Europos Komisijai apie tokio pakeitimo projektą nebuvo laikomasi. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Nesiklausė ir nesigilino?

LPT nuo įstatymo pakeitimo įsigaliojimo atliko daugybę patikrinimų ir priėmė daugiau nei 10 įsakymų, kuriais konstatavo įsigaliojusios nuostatos pažeidimus ir lošimų organizatoriams taikė maksimalias pinigines sankcijas – iš viso apie 77 tūkst. eurų.

Visi šie LPT įsakymai buvo apskųsti administraciniams teismams.

„Unigames“ bylos nagrinėjimas teisme ir su byla susijęs išaiškinimas atvėrė duris kitoms bendrovėms tikėtis palankaus joms, o ne LPT teismo sprendimo.

Nagrinėjant šią bylą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), prašydamas išaiškinti, ar apie įstatymo pakeitimą turėjo būti pranešta EK, o jeigu turėjo – ar pakeitimu galima remtis yloje prieš lošimų organizatorių.

ESTT šių metų kovo 13 d. konstatavo, kad apie minėtą pakeitimą turėjo būti pranešta ir juo negalima remtis.

„ESTT sprendimu patvirtino tai, kas buvo akcentuojama LPT jau seniai – ALĮ nuostata priimta neteisėtai – pažeidžiant ES teisės aktus, todėl ja vadovautis LPT neturėjo teisės. Tačiau LPT šio fakto nepaisė ir skyrė gerokai daugiau nei 10 baudų faktiškai visiems Lietuvoje veikiantiems azartinių lošimų organizatoriams“, – pasakojo teisme bendrovei atstovavęs advokatas Marius Rindinas. – LPT sprendimai buvo apskųsti teismams. Ir labai tikėtina, kad po ESTT sprendimo visos šios baudos bus panaikintos. Tuo tarpu LPT bus įpareigota atlyginti bylinėjimosi išlaidas, o tai bus daroma iš valstybės biudžeto. Jeigu LPT būtų įsiklausiusi į lošimų organizatorių argumentus, ji nebūtų veltui naudojusi savo resursų, nebūtų atlikusi daugybės didelės apimties patikrinimų, teismuose nebūtų daugiau nei 10 bylų, ir valstybės biudžetas nebūtų nukentėjęs. Tačiau, deja, situaciją turime kardinaliai priešingą.“

Jeigu LPT būtų įsiklausiusi į lošimų organizatorių argumentus, ji nebūtų veltui naudojusi savo resursų, nebūtų atlikusi daugybės didelės apimties patikrinimų, teismuose nebūtų daugiau nei 10 bylų ir valstybės biudžetas nebūtų nukentėjęs.

Teismas patenkino „Unigames“ skundą, panaikino LPT įsakymą dėl neplaninio bendrovės patikrinimo, ir, žinoma, dėl paskirtos daugiau nei 12 tūkst. eurų baudos.

Taip pat priteisė bendrovei „Unigames“ iš LPT beveik 4 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Sprendimas neskundžiamas.

Apsirikimai kainuoja

Dėl ESTT sprendimo, kuriuo paaiškėjo Lietuvos politikų galimas tingumas ar aplaidumas, sustabdyta daugiau nei 10 analogiškų bylų Lietuvos teismuose.

Visos šios bylos artimiausiu metu bus atnaujintos, nacionaliniai teismai, tikėtina, panaikins LPT skirtas baudas ir priteis bylinėjimosi išlaidas.

Taigi, užuot veikusi kaip „šveicariškais laikrodis“, remdamasi kruopščiai parengtais teisės aktais, valstybė, panašu, susimokės už negaliojančio įstatymo taikymą.

„Tai ne pirmas atvejis, kai LPT netinkamai taiko teisės aktus ir nepagrįstai baudžia lošimų organizatorius. Pavyzdžiui, LPT buvo nubaudusi ne vieną lošimų organizatorių už nuotolinio lošimo paslaugų teikimą užsienio piliečiams. Tačiau 2024 m. pabaigoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad jokio draudimo teikti nuotolinio lošimo paslaugas užsieniečiams ALĮ nenumato, todėl ir bausti lošimo organizatorių LPT neturėjo jokio pagrindo. Taigi, LPT ir šį kartą elgėsi nepagrįstai, bausdama lošimų organizatorius už neegzistuojančių draudimų pažeidimus“, – teigė advokatas M. Rindinas.

Lošimų rinkos dalyviai pastebi, kad pastaruoju metu LPT susiduria su iššūkiais. Ant pjedestalo ją iškėlusi „BaltCap“ istorija privertė suabejoti tarnybos pajėgumais užtikrinti skaidrią ir efektyvią rinkos dalyvių priežiūrą.

„Tiek minėti pavyzdžiai, tiek didelis bylų prieš LPT kiekis teismuose akivaizdžiai indikuoja bent dvi problemas. Pirma, nekokybišką azartinių lošimų sektoriaus teisinį reglamentavimą. Įstatymų leidėjas, užuot taisęs ALĮ spragas, vis iš naujo „reformuoja“ šią sritį, sukurdamas naujų spragų ir palikdamas senąsias. Vien nuo 2020 m. ALĮ keitėsi net 12 kartų. Vienas iš šių pakeitimų lėmė anksčiau minėtą situaciją, dėl kurios nukentės valstybės biudžetas. Todėl šiuo atžvilgiu palinkėčiau LPT demonstruoti tvirtą lyderystę ir aiškiai komunikuoti įstatymų leidėjui, kad šiam sektoriui reikia ne skubotų „reformų“, bet, visų pirma, identifikuoti ir taisyti teisinio reguliavimo klaidas“, – pastebėjimus dėstė advokatas.

M. Rindinas pabrėžė: „LPT kaip už azartinių lošimų sektoriaus priežiūrą atsakinga institucija pirmenybę turėtų teikti ne baudimui, o įsiklausymui, konstruktyviam dialogui ir metodinės pagalbos teikimui prižiūrimiems subjektams. Neabejoju, kad tokiu atveju sumažėtų ne tik teisminių ginčų, bet ir problemų lošimų sektoriuje kiltų gerokai mažiau.“

LPT tik vykdo?

LPT lyderystės per konstruktyvų dialogą ir metodinės pagalbos  pasigendantys lošimų rinkos dalyviai pastebi kitas šios srities nišas, kurioms turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys.

„Mano nuomone, LPT turėtų gerokai daugiau dėmesio skirti pinigų plovimo prevencijai ir tą daryti kokybiškai. Reikia prisiminti, kad azartiniai lošimai yra viena pramogos rūšių. Tai nėra būdas užsidirbti ar pragyventi. Jokie teisės aktai nenustato asmenims absoliučios teisės lošti. Azartiniuose lošimuose dalyvaujantys asmenys nėra laikomi vartotojais, – pabrėžė advokatas M. Rindinas. – Tačiau praktikoje pasitaiko vis daugiau atvejų, kai asmenys azartiniais lošimais naudojasi neteisėtais tikslais. Tuo tarpu LPT draudžia tokiems asmenims riboti dalyvavimą azartiniuose lošimuose ar su jais nutraukti santykius, teigdama, kad gina lošėjų teises. Esu įsitikinęs, kad jeigu LPT leistų neteikti azartinių lošimų paslaugų įtarimų keliantiems lošėjams, šis sektorius taptų nebepatrauklus pinigų plovimui.“

Priežiūros tarnyba nepriima išsakytos kritikos ir teigia, kad, vykdant jai Lietuvos įstatymais priskirtas funkcijas, kompetencijų netrūksta.

Be to, labai svarbus ALĮ 1 straipsnyje nustatytas šio įstatymo tikslas – mažinti azartinių lošimų prieinamumą, patrauklumą ir jų galimą (daromą) žalą asmens sveikatai.

LPT komentare dienraščiui neginčija, kad ALĮ pakeitimą Lietuvos įstatymų leidėjas turėjo notifikuoti EK, to nepadarius, įstatymas negali būti taikomas: „Tikėtina, kad kitose Lietuvos teismuose nagrinėjamose bylose dėl ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatų taikymo, teismai, vadovaudamiesi ESTT sprendimu, priims analogiškus sprendimus, o Valstybė privalės lošimo organizatoriams atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Preliminariu vertinimu bylinėjimosi išlaidų atlyginimas gali siekti kelias dešimtis tūkstančių eurų.“

LPT taip pat priminė, kad priimti ALĮ pakeitimai nustatė pareigas lošimų organizatoriams imtis probleminio lošimo prevencijos priemonių, naujus azartinių lošimų reklamos ribojimus nuo 2025 m. liepos 1 d. ir visišką azartinių lošimų reklamos draudimą nuo 2028 m. sausio 1 d.

Finansų ministerijos komentaras

Azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) nuostatos, kuriomis draudžiama skatinti dalyvauti nuotoliniuose lošimuose skelbiant apie tai informaciją lošimų organizatoriaus interneto svetainėje, buvo inicijuotos ir priimtos Lietuvos Respublikos Seime.

Seimas, svarstydamas minėtą įstatymo nuostatų dėl draudimo skatinti dalyvauti lošimuose pakeitimą, nusprendė, kad svarstomi pakeitimai nereikalauja apie juos pranešti Europos komisijai (EK), todėl notifikavimo EK procedūra nebuvo pradėta.

Įstatymo leidėjas argumentus dėl tokio savo sprendimo išdėstė Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje. Taip pat pažymėtina, kad keičiamoji ALĮ nuostata dėl draudimo skatinti dalyvauti lošimuose buvo notifikuota EK anksčiau, kai tokie ribojimai buvo nustatyti įstatyme.

LPT, vykdydama jai priskirtas funkcijas, vadovaujasi ALĮ nustatytu reglamentavimu. Galiojantys teisės aktai nesuteikia tarnybai diskrecijos teisės rinktis dėl teisės aktais priskirtų priežiūros ir kontrolės funkcijų vykdymo.

Priežiūros tarnyba, priimdama administracinius sprendimus, kuriais lošimų organizatoriams buvo paskirtos baudos dėl netinkamai įgyvendinamų ALĮ nuostatų, susijusių su draudimu skatinti lošti, vadovavosi tuo metu galiojančiomis įstatymo nuostatomis. Administracinis teismas jau išnagrinėtose administracinėse bylose neteisėtų Priežiūros tarnybos veiksmų nenustatė.

Šiuo metu klausimas yra išspręstas atliekant papildomus ALĮ nuostatų, susijusių su reklamos, informacijos apie rėmimą skelbimo ir skatinimo lošti draudimais, pakeitimus ir apie juos informavus EK bei 2024 m. rudenį Seimui priėmus Azartinių lošimų įstatymo pakeitimą.

LVAT šių metų balandžio pabaigoje yra priėmęs sprendimą, kuriuo panaikino Priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymą dėl baudos ūkio subjektui ir priteisė iš LPT 3 919,3 euro bylinėjimosi išlaidų.

Šiuo metu administraciniuose teismuose dėl skatinimo dalyvauti lošimuose draudimo yra nagrinėjama 12 bylų, kuriose sprendimai dar nėra priimti. Administracinis teismas sprendimus dėl šių bylų priims atsižvelgdamas į ESTT 2025 m. kovo 13 d. sprendimą ir į kitas svarbias aplinkybes.

Preliminariu vertinimu, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas gali siekti kelias dešimtis tūkstančių eurų.