Kodėl jie vis dar tokie stiprūs ir kaip keisti situaciją, atsakė tyrimo bendraautorė Ieva Laugalytė.
– Kiek opi yra ši problema ir ar galima įvardyti, kokia dalis lietuvių vis dėlto nenorėtų nuomoti būsto užsieniečiams?
– Labai tiksliai pasakyti – sudėtinga. Atliekamos visuomenės nuostatų apklausos, kuriose klausiama, ar žmonės sutiktų išnuomoti būstą, pavyzdžiui, musulmonui, juodaodžiui, ukrainiečiui ir panašiai. Apklausos rodo, kad gana didelė dalis nesutiktų: skaičiai svyruoja maždaug nuo 40 iki 60 procentų. Tačiau vienareikšmiškai nurodyti konkrečius skaičius būtų sunku.
– Ar matomos aiškesnės tendencijos: kurių šalių piliečiams ar kokios rasės žmonėms dažniausiai vengiama išnuomoti būstą?
– Taip, tendencijos pakankamai aiškios. Pirmiausia – apskritai visiems užsieniečiams Lietuvoje susirasti būstą yra sudėtinga. Dažnai manoma, kad ukrainiečiams turėtų būti lengviau, ir nors kai kur tai tiesa, vis tiek jie susiduria su dideliais sunkumais. Ypač tai jaučia vienišos mamos, kurios sudaro nemažą dalį atvykstančiųjų. Tada atsiranda papildomas pažeidžiamumo sluoksnis: nuomotojai nenori nuomoti ne tik užsieniečiams, bet ir šeimoms su mažais vaikais ar vienišoms moterims, manydami, kad jos negalės susimokėti.
Mūsų tyrimas taip pat parodė, kad su ypatingais sunkumais susiduria juodaodžiai asmenys. Jie dažnai patiria atvirą atstūmimą, kai pasakoma tiesiai: „Aš jums būsto nenuomosiu, nes jūs juodaodis.“
– Kur šie žmonės tada gyvena? Užsieniečių Lietuvoje daugėja – tiek studijuojančių, tiek dirbančių. Jei nenorime jiems nuomoti būsto, kokios yra jų galimybės ir ar tai gali lemti, kad jie nuspręs išvykti?
– Tai labai svarbus klausimas. Diskriminacija būsto nuomos rinkoje veikia ne tik užsieniečius – ji paliečia daug įvairių žmonių grupių ir daro didelę neigiamą įtaką. Pirmiausia ji didina socialinę atskirtį. Jei žmogus neturi, kur gyventi, arba randa tik prastos kokybės būstą, esantį toli nuo jam reikalingų vietų, tai tiesiogiai veikia jo galimybes funkcionuoti visuomenėje.
Užsieniečiams tai dar sunkiau, nes be stabilios gyvenamosios vietos integracija tampa labai sudėtinga. Bet tai paliečia ir kitas grupes: romus, šeimas su vaikais, vienišas mamas ir t. t.
Mūsų tyrime klausėme, ar tai daro įtaką žmonių sprendimui pasilikti Lietuvoje. Atsakymai buvo įvairūs. Kai kurie žmonės sunkumus priėmė kaip neišvengiamą persikėlimo į kitą šalį dalį. Tačiau kiti teigė, kad būtent nuolatiniai sunkumai ieškant būsto turėjo reikšmingos įtakos apsisprendimui išvykti.
Turėjome pavyzdį, kai Ukrainos šeima kurį laiką gyveno kaimiškoje vietovėje, nes neturėjo pinigų ir negalėjo rasti būsto didmiestyje. Vėliau, susitaupius lėšų, jie bandė ieškoti būsto Vilniuje, bet nesėkmingai, todėl galiausiai buvo priversti grįžti į Ukrainą. Neturint gyvenamosios vietos mieste tampa sudėtinga susirasti ir darbą, todėl susidaro užburtas ratas.
(be temos)
(be temos)