Nors 2026-ųjų valstybės biudžete KAM asignavimams iš viso numatyta skirti 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd. eurų, nėra aišku, kuri šių lėšų dalis numatyta tiesiogiai gynybos, o kuri — susijusioms reikmėms, pavyzdžiui, susisiekimo infrastruktūrai savivaldybėse įrengti.

„Ta eilutė, kiek (biudžete – ELTA) numatyta kariniam mobilumui, nėra išskirta tam, kad paliktume maksimalų lankstumą Krašto apsaugos ministerijai, kuri galės tas lėšas paskirstyti taip, kaip yra labiausiai reikalinga mūsų saugumui užtikrinti“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) trečiadienį sakė K. Vaitiekūnas.

„Jeigu ten bus nuspręsta, kad reikalingas kažkoks karinio mobilumo objektas, tai Krašto apsaugos ministerija turėtų turėti galimybę tą projektą ir įgyvendinti, pastatyti ar įsigyti, o ne prašyti kitoje ministerijoje, kad būtų skiriama tam lėšų“, – aiškino finansų ministras.

Taip jis kalbėjo atsakydamas į konservatorės Gintarės Skaistės klausimą, kodėl ministerija nepristatė Valstybės gynybos fondo sąmatos, kuri tiksliai nustatytų, kiek fondo lėšų planuojama skirti kariniam mobilumui.

„Kai paskaičiuosi, kiek iš tikrųjų yra gynybai (numatyta biudžete – ELTA), man atrodo visiems bus aiškiau, ramiau ir tų klausimų tiek visuomenei, tiek opozicijai bus mažiau“, – teigė parlamentarė.

Anot K. Vaitiekūno, Rusijos karas Ukrainoje per keletą metų pasikeitė kardinaliai, dėl to keitėsi ir karybos būdai, technikos aktualumas.

„Maksimalus lankstumas Krašto apsaugos ministerijai reikalingas tam, kad ji galėtų kuo operatyviau reaguoti į visus pasikeitimus“, – sakė ministras.

„Jeigu mes nepasitikime vieni kitais, tai, kad surašysi į 100 eilučių šimtą batukų „tankiukų“, tai nieko realiai nepakeis – tai yra būtent pasitikėjimo klausimas“, – pridūrė jis.

Dalį kitų metų gynybos biudžeto sudarys Valstybės gynybos fondo pajamos – ši suma sieks 700,3 mln. eurų.

Papildomas gynybos finansavimo instrumentas Seime patvirtintas pernai – į fondą nukreipiamos pajamos iš dalies pelno mokesčio, akcizų, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) bei iki šių metų pabaigos galiojančio bankų solidarumo mokesčio.

Šiais metais krašto apsaugos finansavimas siekia virš 4 proc. nuo BVP.

Lietuva iki 2030-ųjų gynybai įsipareigojo skirti po 5-6 proc. BVP – tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.

Per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.